Speciali lietuviškų trumpametražių filmų programa – LT.Art.Vienna festivalyje

Austrijos sostinėje Vienoje spalio 7 – 15 dienomis vyksta tarpdisciplininių menų festivalis “LT.Art.Vienna”. Specialiai šiam renginiui „Lithuanian Shorts” agentūra parengė išskirtinę lietuviškų trumpametražių filmų programą „Kasdieninės sąveikos”.

“LT.Art.Vienna” festivalio metu organizuojamuose kultūriniuose renginiuose pristatomi Lietuvos kūrėjai ir jų darbai, skatinamas kūrybinių darbų dalinimąsis tarp Lietuvos ir Austrijos. Šiais metais festivalis kviečia gilintis į kiekvieno tapatybę, ragina diskutuoti, kaip laikas, vieta, kultūra ir kalba nulemia mūsų suvokimą, kas esame.

„Kasdieninės sąveikos“ programoje – filmai nuo animacijos iki dokumentikos, nuo veiksmo iki eksperimentinio kino. Penki lietuvių kūrėjų filmai kalbės apie identitetą, tautiškumą, patriotizmą, socialines normas ir visuomenę. Žiūrovai kviečiami į kino seansą spalio 14 d. 20:30 val. Admiral kino teatre (Burggasse 119, 1070 Viena).

Programa „Kasdieninės sąveikos“:

Kaukazas 

rež. Laurynas Bareiša, 2018, vaidybinis, 14 min.

Užsienyje gyvenanti Teklė kartu su savo devynmete dukra Ema grįžta į gimtąją Karmėlavą aplankyti mamos Dalios. Išėjusi pavedžioti šuns, Ema kurį laiką negrįžta. Dalia įsitikinusi, kad anūkei galėjo kažkas nutikti, todėl ji nedelsdama pradeda paiešką.

Žonglierius

rež. Skirmanta Jakaitė, 2018, animacinis, 11 min.

Mes gyvename tame pačiame name, bet skirtinguose butuose, darbuose, situacijose, įsitikinimuose, vizijose, kiekvienas savo asmeniniame kupė, apgaudinėdami save, kad pasaulis yra vienas ir kad jis egzistuoja. Šis filmas – apie kitą gyvenimo pusę – bauginančią, nežinomą pusę, kurios mes niekada iki galo neapčiuopiame, bet žinome, kad ji yra kažkur šalia, labai arti.

Suokalbio antologija

rež. Artūras Jevdokimovas, 2015, dokumentinis, 26 min.

Filmas apie laiką, į kurį niekada nebegrįšime. 1995–1996 metais kultinės Vilniaus kavinės „Suokalbis“ spindesys jau blanko, tačiau joje vis dar rinkdavosi menininkai – skirtingo amžiaus, pripažinti ir nežinomi, studentai ir, žinoma, eiliniai užklydėliai. Nuorūkos virto per peleninių kraštus, padavėjai nespėdavo keisti butelių, audringos diskusijos ir šokiai kartais trukdavo iki paryčių. XXI a. suklestėjo klubų kultūra, „Suokalbio“ ir panašių kavinių bendruomeniškumas išnyko alkoholio garuose ir tabako dūmuose.

Mimikrija ir jos sindromai

rež. Anastasija Piroženko, 2017, eksperimentinis, 18 min.

Lietuvos įstojimo į ES išvakarėse, buvo surengta pompastiška akcija, siekianti paversti Lietuvą „šviesiausia naujosios Europos valstybe”. Tačiau gyventojai ir toliau yra paskendę rutinoje, tuo pačiu mėginantys suprasti ir įsisavinti Vakarietiškus konceptus ir gyvenimo būdą. Filmas atskleidžia disonansą tarp viešai demonstruojamo europietiškumo bei kasdieninio gyvenimo provincializmo ir banalumo.

Nepriklausomybės diena

rež. Urtė Budinaitė – Oettinger, 2012, animacinis, 5 min.

Vieną dieną iš radijo stoties pabėga muzikantas. Per daug cukraus nuskandina laivą ir viltį surasti meilę už durų su širdele. Visa laimė, kad atsirado dingusi kepurė.