TRUMPAS KINAS. Eksperimentinės kryptys: lietuviški trumpieji filmai

TRUMPAS KINAS – tai naujausia lietuviškų trumpametražių filmų agentūros Lithuanian Shorts iniciatyva, kuria siekiama populiarinti trumpojo kino žanrą ir pristatyti aktualias, žiūroviškas trumpametražių filmų programas kino teatrų repertuaruose. Gegužės mėnesį vilniečiai turės galimybę pamatyti keturias trumpų filmų programas: „Europos trumpametražių filmų programa. Kanai > Venecija > Amsterdamas > Vilnius“, „Eksperimentinės kryptys: lietuviški trumpieji filmai“, „Filmukai vaikams“ ir „Filmukai mažiausiems“. Projekto rėmėjas: Lietuvos kino centras.

Tai vizualus, daugiasluoksnis, eksperimentines formas ir kryptis pristatantis koliažas. Išskirtinėje lietuvių kino kūrėjų programoje apžvelgiami 2012-2017 m. laikotarpiu sukurti 7 trumpieji filmai, iš kurių ne vienas pelnė tarptautinių kino festivalių pripažinimą bei auditorijų simpatijas.

Programa gegužės pradžioje buvo pristatyta prestižiniame 65-ajame Oberhauseno tarptautiniame trumpametražių filmų festivalyje Vokietijoje ir sugrįžo užpildyti lietuvių kino mylėtojų širdis naujomis patirtimis.

Programą pristato lietuviškų trumpametražių filmų agentūra Lithuanian Shorts.

Programos trukmė: 75 min., iš viso 7 filmai.

rež. Agnė Kupšytė, Balys Kumža

animacinis | 2015 | 5 min.

„Sausra” – stop motion technika sukurtas trumpametražis animacinis filmas. Tai universali istorija, kurioje pasakojama apie žmogiškumą, nagrinėjamos pamatinės vertybės abstrakčioje situacijoje. Filmo herojai patalpinti uždaroje betoninėje erdvėje, jie bejėgiai prieš juos veikiančias galias, jų veiksmai nulemti nerašytų taisyklių. Vienas veikėjas atsisako veikti pagal priimtas normas ir jam tenka išgyventi metamorfozę. Filmas persikelia į kitą, siurrealistinę aplinką. Tačiau, ar pakeitęs aplinką, žmogus pasikeičia pats?

rež. Andrius Lekavičius

dokumentinis | 2015 | 8 min.

42,195 – kilometrai, žymintys maratono distancijos ilgį. Eksperimentinis trumpametražis filmas „42” – duoklė žmonėms, gyvenantiems šių skaičių režimu. Ne ilgam bėgikų pasirengimui, o vos keletą sekundžių trunkančiai magiškai akimirkai, kuomet po 42 kilometrų kertama finišo linija. Ši vaizdo ir muzikos kompozicija fiksuoja bėgikų asmeninio triumfo pirmąsias sekundes.

rež. Giedrė Narušytė Boots

animacinis | 2015 | 5 min.

„Šalti šaltiniai” – tai nostalgiška Hermano Zudermano „Lietuviškų apysakų” (1917 m.) interpretacija. Po žiemos sukaustymo prasiveržia pavasaris. Tirpstantis sniegas, skeldėjantis ledas, kylantis vanduo panaikina aiškias ribas ir ištirpdo kontūrus. Plūduriuojančius vaizdus palydi autentiški užšalusio ežero garsai, įrašyti Šaltų Šaltinių kaime, Lietuvoje.

rež. Anastasija Piroženko

eksperimentinis | 2017 | 18 min.

Lietuvos įstojimo į ES išvakarėse, buvo surengta pompastiška akcija, siekianti paversti Lietuvą „šviesiausia naujosios Europos valstybe”. Tačiau gyventojai ir toliau yra paskendę rutinoje, tuo pačiu mėginantys suprasti ir įsisavinti Vakarietiškus konceptus ir gyvenimo būdą. Filmas atskleidžia disonansą tarp viešai demonstruojamo europietiškumo bei kasdieninio gyvenimo provincializmo ir banalumo.

rež. Eglė Bertašiūtė

eksperimentinis | 2012 | 2 min.

Trumpametražio animacinio filmo „Nepritekliaus ir ignoravimo šalis” tema – urbanistinio peizažo, gyvosios aplinkos ir žmogaus santykiai. Tai muzikinis klipas, kurio ritminė struktūra ir jame pasitelkiama ‘glitch-o’ estetika paremta miestiečio pozicija jo kasdienėje aplinkoje.

rež. Skirmanta Jakaitė, Solveiga Masteikaitė

animacinis | 2013 | 11 min.

Apie meilės dėsnius ir įstatymus, kurie aiškūs kaip du kart du, kol mes mylime, bet nebesuprantami ir nepaaiškinami, kai meilė pasitraukia. Apie širdies logiką, kuri nieko bendra neturi su įprastine logika, taip, kaip neeuklidinė geometrija paneigia ir pranoksta euklidinę.

rež. Artūras Jevdokimovas

dokumentinis | 2015 | 26 min.

Filmas apie laiką, į kurį niekada nebegrįšime. 1995–1996 metais kultinės Vilniaus kavinės „Suokalbis“ spindesys jau blanko, tačiau joje vis dar rinkdavosi menininkai – skirtingo amžiaus, pripažinti ir nežinomi, studentai ir, žinoma, eiliniai užklydėliai. Nuorūkos virto per peleninių kraštus, padavėjai nespėdavo keisti butelių, audringos diskusijos ir šokiai kartais trukdavo iki paryčių. XXI a. suklestėjo klubų kultūra, „Suokalbio“ ir panašių kavinių bendruomeniškumas išnyko alkoholio garuose ir tabako dūmuose.