Atgal 2025.01.17

Programos „Apie meilę“ pirmame plane – santykiai, kurie lieka paraštėse

Kamilė Laurinavičiūtė

 

Jei meilės istorijos jums asocijuojasi su saldžiomis klišėmis, melodramomis ar jausmingomis baladėmis, ši filmų programa yra puiki galimybė atrasti romantiką už „tradicinių“ santykių ribų. Sausio 15–21 dienomis vyksiančio Vilniaus trumpųjų filmų festivalio tarptautinė konkursinė programa „Apie meilę“ kviečia pažinti istorijas, dažnai paliekamas viešojo diskurso paraštėse. LGBTQ+ santykiai, poligamija, meilė sau, lytinė tapatybė, vieniša tėvystė, ryšys per atstumą – šias temas jautriai nagrinėjantys trumpametražiai filmai pastato skirtingas meilės rūšis į pirmą planą. Visus programos filmus jungia vienas bendras vardiklis – jų veikėjai, patirdami vienatvę, ieško, atranda, o kartais ir pameta prasmę meilėje.

Programą „Apie meilę“ atidaro Stavros Markoulakis filmas „Kai miestas dega, žūva balandžiai“, nukeliantis į karščiausią metų dieną. Du ką tik susipažinę vaikinai šią dieną praleidžia kartu, sykiu veždamiesi ir bute pagautą bei puode įkalintą balandį. Kelio filmą primenanti juosta atskleidžia kaip per kūnišką ir emocinį intymumą vaikinai ieško savo vietos po saule. Rankiniu būdu filmuoti kadrai seka jų pasivažinėjimus ir pokalbius pustuštėse gatvėse, kol karščio alinamas miestas virsta sapniška erdve, išlaisvinančia ir įgalinančia jų geismą. Neatsakytais klausimais nubarstytas dialogas (Ką tu darai? Kur mes vykstame? Kur man eiti?) bei kreivais miesto gyventojų žvilgsniais lydimas vaikinų intymumas sugretina juos su žmonių atstumtais, amžinai klaidžiojančiais balandžiais. Kartu praleistos dienos eiga tampa alegorija savasties paieškoms, o ištuštėjęs miestas – saugia vieta, kuri paskatina vienas kitame atrasti užuovėją nuo vienatvės.

Samuel Suffren sukurtas antrasis programos filmas „Svajos kaip popieriniai laivai“ pristato vienišą tėvą krizių kamuojamame Haityje ir jo bandymus įprasminti dabartį stveriantis meilės iš praeities. Per 19 filmo minučių vaizduojamas penkerių metų laikotarpis – jo metu vyras augina dukrelę Zarą ir gyvena į Ameriką pabėgusios žmonos prisiminimais, kuriuos palaiko vienintelė jos atsiųsta kasetė su balso įrašais. Filmas tarsi koliažas lipdomas iš vyro kasdienybės scenų, Haičio kontekstą vaizduojančių kadrų, siurrealių kompozicijų ir iliuzijų apie žmoną, suliejančių ribas tarp svajų ir realybės. Meilę menanti kasetė tampa atskiru veikėju, įkalinančiu vyrą praeities prisiminimuose. Vienišo tėvo dukrai rodomas švelnumas ir rūpestis kontrastuoja su jo patiriamu sielvartu ir ilgesiu, atskleisdamas meilę kaip sunkiai gyjančią žaizdą.

Režisierės Viktória Traub trumpo metro animacinis filmas „Batai ir kanopos“ paperka savo nuoširdžiu universalumu – nors iš pirmo žvilgsnio tai istorija apie romaną tarp kentaurės ir žmogaus-krokodilo, joje spalvingai atsiskleidžia raginimas pažinti, priimti ir pamilti save. Pedikiūrininke dirbanti kentaurė trokšta turėti žmogaus pėdas, tačiau pažintis su batų pardavėju žmogumi-krokodilu priverčia abu veikėjus susidurti su savo prigimtimi. Ši savęs priėmimo žinutė pristatoma per dažnai sutinkamą trijų aktų struktūrą (pažintis-romanas-meilės sau atradimas), tačiau filmas išvengia banalumo atsisakydamas dialogų. Juos pakeičia išraiškinga animuotų veikėjų nežodinė komunikacija ir psichodelines vizijas menantys vaizdiniai. „Batai ir kanopos“ atskleidžia ne tik romantinės meilės žavesį, bet ir pavojus – filmas primena, jog aklai nerdamas į santykį su kitu, rizikuoji pamesti save.

Vienišumo atnešamas pamokas toliau programoje tyrinėja Naomi Pacifique vaidybinis filmas „Žvelgdama ji tarė užmirštu“. Juostoje vaizduojamas nemonogaminių santykių kompleksiškumas: į naują miestą atsikrausčiusi Lu išgyvena liūdesį, vienatvę ir kitas sudėtingas emocijas kol jos partneris Žoelis atostogauja su kita mergina. Filmas žavi savo empatišku žvilgsniu į netradicinį santykių modelį. Nepaisant veikėjų patiriamų sunkumų, dialogai susilaiko nuo didaktikos ir atskleidžia santykį kaip nuolatinės refleksijos reikalaujantį procesą. Mėlyna spalva yra persmelkusi šią juostą: tokie yra veikėjų rūbai, buto baldai, sienos; kadrų montažas taip pat perpintas vientisais mėlynos spalvos kadrais ir šviesos blyksniais. Šis režisūrinis pasirinkimas suteikia filmui melancholišką, tačiau viltingą nuotaiką bei emocinį vientisumą – tai įtvirtina filmo pabaigoje įsižiebianti mėlyna lemputė, tarytum simbolizuojanti Lu vidinės kelionės rezoliuciją. 

Programą „Apie meilę“ uždaro kūrinys, išsiskiriantis savo formatu. Dokumentinis filmas „Negali gauti, ko nori, bet gali gauti mane“ yra koliažinis nuotraukų ir žinučių rinkinys, perteikiantis translyčių menininkų poros Samira Elagoz ir Z Walsh santykio chronologiją. Filmas yra suskirstytas dalimis: pirmas susitikimas, kelionės į Niujorką, Helsinkį, Monrealį, susipažinimai su vienas kito šeimomis, vestuvės, lyties keitimo operacija. Nors filmo konstrukcija gali priminti paprastą nuotraukų skaidrių peržiūrą, įstabi meninė fotografija ir autentiškos tarpusavio žinutės suteikia intymią prieigą į poros meilės istoriją. Ši drąsi ir apgalvota kompozicija virsta jaudinančia meilės kronika, vyriškumo sampratos dekonstrukcija ir liudijimu kaip santykis gali padėti įtvirtinti tapatybę. „Negali gauti, ko nori, bet gali gauti mane“ – drąsus ir viešas meilės pareiškimas, pasipriešinantis pasauliui, dažnai nutylinčiam translyčių asmenų istorijas.

Vilniaus trumpųjų filmų festivalio tarptautinė konkursinė programa „Apie meilę“ džiugina savo įvairialypumu. Šis filmų rinkinys leidžiasi į kelionę per skirtingas šalis, formatus, veikėjus, emocinius kraštovaizdžius ir suteikia erdvės meilės istorijoms, netelpančioms į holivudinės heteronormatyvios romantikos rėmus. Nors istorijos itin įvairios, šią programą išgirs bene kiekvieno žiūrovo širdis – vis dėlto, meilė, nepaisant pavidalo, kalba visiems vienodai.

 

Tekstas parengtas kino kritikos mokymų programos „Shorts Critics 2024–2025“ metu. 

„Shorts Critics“ – kino kritikos mokymų programa, skirta pradedantiesiems kino kritikams, žurnalistams ar kultūros komunikacijos lauke dirbantiems specialistams, kurie siekia gilinti žinias kino kritikos srityje, lavinti įgūdžius tekstų rašymo srityje, įgyti praktinius įgūdžius trumpametražio kino kritikoje. Kino kritikos mokymų programą „Shorts Critics“ organizuoja lietuviškų trumpametražių filmų agentūra „Lithuanian Shorts“.