Pokalbis su Laurence Boyce: „Baltijos šalis jungia jų bendra patirtis ir noras dirbti kartu“

Spalio 6-7 dienomis Vilniuje vyko penktasis Baltijos šalių trumpametražių kino filmų pojektų pristatymo forumas „Baltic Pitching Forum“. Renginio metu KINFO žurnalistė Ieva Šukytė kalbėjosi su ilgamečiu „Baltic Pitching Forum“ moderatoriumi, Baltijos kino industrijai gerai pažįstamu kino kritiku ir Talino tarptautinio kino festivalio „Tallinn Black Nights“ programos sudarytoju Laurence Boyce apie Baltijos šalių kino industrijos ypatumus.

Forumai yra sudedamoji kino industrijos dalis. Kaip kitaip gausi finansavimą savo filmams? Turi turėti scenarijų, mokėti pristatyti projektą, bet taip pat pažinoti žmones už jo ribų. Mes apie tai kalbėjome ir čia. Žmonės vis dar turi tą romantinę Holivudo pitching‘o idėją, kai tu netyčia gatvėje sutinki studijos direktorių ir po pusės minutės išeini su trijų milijonų dolerių biudžetu rankose. Taip nebūna, ypač trumpametražių filmų industrijoje. Pitching‘o forumai palaiko industriją, leidžia žmonėms atrasti naujus talentus, finansuoti tam tikrus projektus. Kita priežastis, dėl kurios taip išpopuliarėjo forumai, tai – galimybė išgirsti, ką apie tavo projektą mano profesionalai, sulaukti naudingų patarimų. Juk gali tiesiog sugalvoti filmo idėją ir apie ją galbūt pasakyti tik keliems draugams, bet iš tiesų dalyvaujant forumuose gali ją įgyvendinti. Žinoma, forumuose gali gauti finansavimą, bet jis nėra toks didelis, kaip visi mano. Pitching‘o metu dalyviai mokosi išreikšti savo idėjas, ieškoti partnerių, komunikuoti ir tai – viena didžiausių priežasčių, kodėl juose dalyvaujama.

Nelabai. Forumas priima labai skirtingus kūrėjus. Tame pačiame forume projektus gali pristatyti labai patyrę režisieriai arba tokie, kurie niekada negirdėjo apie kino festivalius. Tokia įvairovė labai svarbi „Baltic Pitching Forum“, kuris padeda pradedantiesiems išmokti apie kino industriją. Ar yra koks modelis? Nemanau. Juk tik prieš trejus metus mes leidome dalyvauti ir animacinių filmų kūrėjams. Tai išplečia projektų lauką. Ką pastebėjau bendrai, visuose Pitching forumuose kūrėjai yra geranoriškai priimami. Ilgametražių filmų forumuose žmonės gali būti negailestingi. Visi nori atsigriebti dalį pyrago. Trumpųjų filmų pasaulis visiškai skiriasi. Jis yra labiau įtraukiantis vien dėlto, kad jis neturi didelės kino industrijos ir kūrėjams nėra priežasties peštis. Baltijos šalis jungia jų bendra patirtis ir noras dirbti kartu.

Taip, iš tiesų. Tęsiant mintį, manau, kad trumpametražiai yra stigmatizuoti. Dauguma vis dar mano, kad kūrėjai tik praktikuojasi ilgametražiui kurdami trumpus filmus. Ir man tai nepatinka. Praktikuodamasis nesukursi gero trumpo filmo. Tai yra lygiavertis kūrinys, tik yra taip, kad jo trukmė yra dvidešimt minučių. Aš tai kartoju jau ilgus metus. Juk žmonės, kurie skaito noveles, nemano, kad jos yra prastesnės, nes rašytojas tik praktikuojasi prieš rašydamas romaną. Jis yra lygiai toks pat rašytojas kaip ir kiti. Taip pat yra ir su kino režisieriais. Aš neneigiu, kad kai kurie pradeda nuo trumpų ir pereina prie ilgųjų. Tačiau yra daug kūrėjų, kurie kuria tik trumpametražius, nes tik taip jie gali papasakoti savo istoriją.

Tiesiog turi atlikti tyrimą. Jeigu kuri animaciją, neaplikuok į forumą, kuris jos nepriima. Tai yra visiškai akivaizdu, bet žmonės vis tiek daro klaidų. Tiesiog turi ieškoti ir galvoti, kas tau tinka labiausiai. Bendrauti festivalių metu ir klausti patarimų. Taip pat juk yra ir su festivaliais. Režisierius sprendžia, kurį festivalį jam geriau pasirinkti.