Lietuviška animacija – vis daugiau dėmesio, vis daugiau klausimų
Lietuviška animacija pastaruoju metu sulaukia vis daugiau dėmesio – nuo diskusijų apie kūrybos procesus ir naująją kūrėjų kartą iki visuomenėje rezonansą sukėlusių klausimų apie dirbtinio intelekto naudojimą, autorystę ir kūrėjų atsakomybę. Tačiau kas iš tikrųjų vyksta Lietuvos animacijos lauke ir kiek žinome apie žmones, idėjas bei darbą, slypintį už ekrane matomų vaizdų?
Į šiuos klausimus atsakymų ieško „Animatest“ organizuojamas „Lithuanian Animation Focus“ (LAF) renginių ciklas. Rugsėjį prasidėjęs projektas jau subūrė animacijos kūrėjus, prodiuserius, kino industrijos atstovus ir šia sritimi besidominčią auditoriją į tris susitikimus „Lukiškių kalėjime 2.0“. Lapkričio 11-ąją vyks paskutinis ciklo renginys, kviečiantis pažvelgti į lietuviškos animacijos perspektyvas ir ateitį.
Trys susitikimai – trys žvilgsniai į animacijos lauką
Kino kultūros platforma „Kinora“ kiekvienam LAF renginiui skyrė po publikaciją. Jose užfiksuotos diskusijų dalyvių mintys ir renginių įspūdžiai, kurie atskleidžia skirtingus animacijos lauko aspektus – nuo kūrybinio proceso iki filmų prodiusavimo ir jaunųjų kūrėjų galimybių.
Pirmajame renginyje animacijos režisierės Eglė Davidavičė ir Vilma Razmutė bei vaidybinio kino režisieriai Marija Kavtaradzė ir Titas Laucius dalijosi savo darbo patirtimis. Diskusijoje išryškėjo komandinio darbo ir tarpusavio pasitikėjimo svarba. Kaip rašė pirmojo renginio autorė Elzė Karanauskaitė: „Kinas, vis dėlto, yra komandinis sportas, tad vargais, džiaugsmais ir atsakomybe dalinasi visi kartu.“
Nuotr. aut. M. Buinevičiūtė
Antrasis renginys buvo skirtas animacijos prodiusavimui – vienai svarbiausių, tačiau žiūrovui rečiausiai matomų filmo kūrimo dalių. Dagnė Vildžiūnaitė, Justė Beniušytė, Akvilė Bliujūtė-Janušė ir Marija Lenkutytė-Bartoševič kalbėjo apie finansavimo paieškas, komandų formavimą ir sudėtingą filmų kelią iki auditorijos. Prodiuserė Justė Beniušytė priminė, kad net trumpametražio animacinio filmo vystymas gali trukti 4–5 metus.
Trečiasis renginys buvo skirtas jaunajai animacijos kūrėjų kartai. Režisieriai ir animatoriai pasakojo apie profesinio kelio pradžią, individualaus kūrybinio braižo paieškas, studijas ir bandymus atrasti savo vietą industrijoje. Diskusijoje išryškėjo, kad šiandien jaunam kūrėjui svarbu ne tik kurti, bet ir mokėti pristatyti savo darbus, užmegzti ryšius bei būti matomam. Daugiau apie renginius ir jų metu išsakytas mintis galima skaityti „Kinoros“ tinklalapyje.
Kai animacija domina ne tik jos kūrėjus
Vienu maloniausių „Lithuanian Animation Focus“ organizatorės Evos Rodz netikėtumų tapo nuo pat pirmojo susitikimo juntamas auditorijos susidomėjimas. Kiekvienas iki šiol įvykęs renginys sulaukė gausaus lankytojų skaičiaus ir subūrė pilnas sales. Ypač džiugino tai, kad tarp susirinkusiųjų buvo ne tik animacijos ar kino industrijos profesionalų, bet ir žmonių, kurie tiesiog domisi šia meno forma, nori geriau pažinti jos užkulisius ir atrasti lietuviškus animacinius filmus.
Šį augantį susidomėjimą lydėjo ir visuomenėje plačiai nuskambėjęs animacinis filmas „Eglė laikų karalienė“ bei su juo susijęs skandalas. Kilusi diskusija paskatino kalbėti apie dirbtinio intelekto vietą kūryboje, autorystę, autorių teises ir technologijų naudojimo ribas mene. Visuomenės reakcija dar kartą parodė, kad animacija gali išjudinti ne tik profesinę bendruomenę, bet ir gerokai platesnę auditoriją.
Šių diskusijų įkarštyje animacijos režisierė Vilma Razmutė sukūrė „Reels“ formato vaizdo įrašą, prie kurio sklaidos socialiniuose tinkluose prisidėjo „Animatest“. Vaizdo įraše režisierė kvietė neapsiriboti kilusiu skandalu ir atkreipti dėmesį į tai, kiek daug lietuviškų animacinių filmų jau yra sukurta ir kur juos galima atrasti. Kampanija sulaukė išskirtinio dėmesio: vaizdo įrašas surinko daugiau nei 65 tūkst. peržiūrų, beveik 4 tūkst. patiktukų ir 500 pasidalijimų.
Šios reakcijos rodo, kad žmonėms rūpi ne tik galutinis animacinio filmo rezultatas, bet ir jo kūrėjai, kūrybiniai sprendimai bei procesai. Atsiranda vis daugiau erdvės kalbėtis apie animacijos vietą šiuolaikinėje kultūroje – būtent tokią erdvę ir siekia kurti „Lithuanian Animation Focus“.
Nuotr. aut. M. Buinevičiūtė
Kokia lietuviškos animacijos ateitis?
Lapkričio 11 d. LAF ciklą užbaigs ketvirtasis renginys „Animacijos perspektyvos ir ateitis“. Šįkart diskusijos centre – dabartinė Lietuvos animacijos situacija, tarptautinės galimybės ir klausimas, kokia šios srities ateitis galėtų būti.
Kaip keičiasi animacijos industrija? Kokių galimybių Lietuvos kūrėjams atsiveria tarptautinėje erdvėje? Kaip technologijos ir dirbtinis intelektas keičia animacijos gamybos procesus? Ir ko reikia, kad Lietuvos animacija galėtų augti, būti matoma ir išlaikyti savo kūrybinį savitumą?
Baigiamajame vakare susitiks skirtingų sričių profesionalai. Antanas Skučas aptars dirbtinio intelekto situaciją ir jo poveikį animacijos laukui. BLON animacijos ir vaizdo žaidimų festivalio vadovė Laura Almantaitė pasidalins įžvalgomis apie lietuviškos animacijos tarptautiškumą, o Ieva Šukytė papasakos, pagal kokius kriterijus animacinius filmus atrenka festivaliai. Ričardas Jaščemskas pristatys animacijos ir vaizdo žaidimų industrijų sąsajas bei animacijos vietą žaidimų pasaulyje.
Diskusiją papildys penkių lietuviškų animacinių filmų programa: „BFF. Dainuojantis Žvėrynas“ (rež. Urtė Oettinger ir Ignas Meilūnas), „Patrikas“ (rež. Meinardas Valkevičius), „Kanopos ir pačiūžos“ (rež. Ignas Meilūnas), „Paskutinė maršruto stotis“ (rež. Leonardas Dubauskas) ir „TEN“ (rež. Šarūnas Vyštartas).
Filmų programa sudaryta konceptualiai atsižvelgiant į ateities temą ir skirtingas animacijos auditorijas – nuo vaikams skirto turinio ir paauglio sukurto filmo iki sudėtingesnių, suaugusiesiems skirtų istorijų. Taip siekiama atskleisti lietuviškos animacijos temų, kūrėjų ir raiškos įvairovę.
„Lithuanian Animation Focus“ tikslas – ne tik pristatyti Lietuvos animacijos kūrėjus ir jų filmus, bet ir paskatinti apie animaciją kalbėti plačiau: kaip apie savarankišką meno formą, kino industrijos dalį ir aktualų kultūros reiškinį. Trys įvykę renginiai parodė, kad tokiam pokalbiui yra ir profesionalų, ir platesnės auditorijos poreikis. Ketvirtasis renginys kvies šį pokalbį pratęsti ir pažvelgti į tai, kur Lietuvos animacija gali judėti toliau.
Kviečiame į paskutinį renginių ciklo susitikimą lapkričio 11 d. 19 val. „Lukiškių kalėjime 2.0“. Durys atveriamos 18 val. Renginys nemokamas. Projektą remia: Audiovizualinių kūrinių autorių teisių asociacija „AVAKA“. Daugiau informacijos: www.animatest.lt/LAF
