Ką slepia sniegas: „Paslaptis“ – filmas apie vaikystės paslaptis

Augustė Nalivaikė

Dažnuose namuose kurį laiką tvyro ši paslaptis, tačiau anksčiau ar vėliau tenka susidurti su Kalėdų Senelio egzistavimo klausimu. Suaugusiems tai gali tapti nejaukia moraline dilema, o ką apie tai galvoja patys vaikai? Prodiuseris Kęstutis Drazdauskas šį klausimą kelia pirmame režisuotame vaidybiniame trumpo metro filme „Paslaptis“ (2024), skirtame vaikams ir šeimai, kuris pristatomas šių metų „Scanoramos“ trumpametražių filmų konkurse.  

Filmo centre yra jauna mergaitė Julė, kurią įkūnija talentingoji Jonė Kleinaitė. Julės veikėja pasižymi jautrumu ir smalsumu, tačiau susiduria su vidiniais konfliktais, kurie skatina ją tyrinėti tiek save, tiek aplinką. Po iššūkių pilnos dienos, Julė supranta, kad jos ir draugės Aidos (Upė Litvinaitė) rašyti laiškai Kalėdų Seneliui, jo nepasieks. Tuomet Julei kyla klausimas, ką daryti, kad Aida neliktų nusivylusi ir vis dar tikėtų Kalėdų stebuklu.

Julės draugystė su Aida filme atlieka svarbų vaidmenį ir yra vienas įdomiausių istorijos aspektų. Draugystė atskleidžiama kaip jautri, bet kartu dinamiška – mergaitės išgyvena išbandymus, kurie galiausiai stiprina jų ryšį. Filmas pabrėžia, kad tikra draugystė apima ir konfliktus, ir kompromisus, leidžiančius augti bei mokytis viena iš kitos. Toks draugystės ir Julės santykių su mama kontrastavimas tampa filmo šerdimi, perteikdamas pagrindinę žinutę apie bendrystę ir supratimo svarbą.

Filmas subtiliai parodo, kaip Julė jaučia emocinį atitolimą nuo savo mamos (Eglė Mikulionytė), leisdamas suvokti, kad net šeimoje gali atsirasti izoliacijos ir nesusikalbėjimo pojūtis. Tai nėra konkreti kritika ar nusivylimas; greičiau tai atspindi vaiko siekį pajusti artumą ir būti suprastam. Simboliška, kad filme nėra dialogų – kalbos, kurią naudojame ryšiui užmegzti ir stiprinti. Kadruose, kuriuose matome Julę ir mamą tvyro įtampa, atsispindinti veikėjų akyse ir veido išraiškose. Filme emocijas aktorės perteikia puikiai.

Vizualiai filmas itin turtingas – režisierius meistriškai pasitelkia aplinkos elementus, kad sustiprintų emocinį filmo užtaisą, pavyzdžiui, kadrus su nostalgijos jausmus sukeliančiais Kalėdų eglutės žaisliukais. Vienas svarbiausių elementų yra sniegas, kuris filme ne tik kuria estetinį grožį, bet ir veikia kaip simbolinis filmo aspektas, t. y. storas sniego sluoksnis paslepia tai, kas tikra, išsaugo paslaptį. Sniegas sukuria šaltą, tačiau raminančią atmosferą, kuri puikiai dera su pagrindinėmis temomis. Toks fonas atspindi Julės vidinius išgyvenimus – sniegas simbolizuoja vienatvę, grynumą ir emocinę izoliaciją, kurioje ji atsiduria, o filmo pradžioje pasirodantis agresyvus palaidas šuo tampa metafora, perteikiančia Julės situaciją bei jos santykius su mama, atspindinčia tai, kas yra pamiršta ar neprižiūrima. Sniego senis perteikia vaikišką naivumą, lankstumą, sugebėjimą mąstyti kūrybiškai, tačiau jo lemtis filme tarsi parodo, kad mes galiausiai visi turime nustoti tikėti stebuklais ir suaugti.

Kompozitoriaus Enriko Slavinsko muzika atlieka svarbų vaidmenį kuriant atmosferą ir stiprinant emocinį ryšį su istorija. Skirtingai nei daugelis animuotų ar vaikams skirtų filmų, kuriuose muzika dažnai yra energinga ir spalvinga, „Paslaptyje“ ji yra ramesnė, melancholiška ir subtili. Ši muzika atspindi ir Julės, ir kitų personažų vidinius išgyvenimus, o taip pat papildomai sustiprina paslapties ir atradimo temas.

„Paslaptis“ – tai ne tik gražus šeimos filmas apie vaikystę, bet ir gili meditacija apie santykius ir emocinį pasaulį, kurį dauguma patiria, bet ne visada drįsta išsakyti. Per simbolinių elementų ir muzikos samplaiką filmas siūlo žiūrovui galimybę įžvelgti daugiau nei tik paprastą istoriją – tai raginimas atkreipti dėmesį į vaikų vidinį pasaulį ir jų poreikius. Kęstutis Drazdauskas sukūrė estetiškai turtingą ir emociškai jautrų pasakojimą, kuris tikrai pasieks tiek mažųjų, tiek vyresniųjų širdis.

Tekstas parengtas kino kritikos mokymų programos „Shorts Critics 2024–2025“ metu. 

„Shorts Critics“ – kino kritikos mokymų programa, skirta pradedantiesiems kino kritikams, žurnalistams ar kultūros komunikacijos lauke dirbantiems specialistams, kurie siekia gilinti žinias kino kritikos srityje, lavinti įgūdžius tekstų rašymo srityje, įgyti praktinius įgūdžius trumpametražio kino kritikoje. Kino kritikos mokymų programą „Shorts Critics“ organizuoja lietuviškų trumpametražių filmų agentūra „Lithuanian Shorts“.