Atgal

Lithuanian Shorts Mentorship

LITHUANIAN SHORTS Mentorship – tai vienintelė mentorystės programa Lietuvoje, skirta kino ir TV industrijoje dirbančioms moterims. Šios programos metu atrinktoms dalyvėms suteikiama galimybė konsultuotis su Lietuvos kino ir televizijos industrijos profesionalais, kurie dalinsis savo žiniomis ir patirtimi, padės rasti atsakymus į kylančius klausimus bei tinkamai nukreips programos pradžioje užsibrėžtų tikslų įgyvendinimo link.

Mentorystės tikslas – padėti moterims atrasti savo talentus, suteikti trūkstamų žinių, skatinti atrasti naujas profesinio tobulėjimo galimybes bei ryžtingai tęsti savo karjerą kino ir TV srityse. Paraiškas mentorystės programai teikti kviečiamos skirtingų kino ir televizijos industrijos profesijų atstovės, kurios siekia pagilinti savo srities profesines žinias arba plėsti akiratį kitose kino/TV industrijos srityse, yra suinteresuotos mokytis iš patyrusio industrijos atstovo/-ės bei individualiai dirbti su paskirtu mentoriumi/-e.

Registracija į trečiąjį „Lithuanian Shorts Mentorship“ sezoną baigėsi.

Daugiau informacijos apie programą galite rasti 2021 m. registracijos taisyklėse: čia.

Projektą finansuoja Lietuvos kultūros taryba.

Lithuanian Shorts Mentorship 2019

2019 m. pirmasis mentorystės sezonas truko 6 mėnesius. 10 atrinktų dalyvių turėjo galimybę individualiai dirbti su jiems paskirtais mentoriais:

Agnė Adomėnė, animacijos prodiuserė ir Lietuvos animacijos asociacijos steigėja;
Dagnė Vildžiūnaitė, prodiuserė;
Dovilė Raustytė, tarptautinio filmų festivalio „Kino pavasaris“ programos sudarytoja, komunikacijos skyriaus vadovė;
Fausta Naujalė, filmų kostiumų dailininkė;
Giedrė Žickytė, dokumentinio kino režisierė ir prodiuserė;
Jūratė Samulionytė, filmų režisierė ir prodiuserė;
Lukas Trimonis, prodiuseris;
Rasa Miškinytė, prodiuserė;
Teresa Rožanovska, prodiuserė;
Živile Gallego, prodiuserė.

Atrinktos dalyvės:

Agnė Dovydaitytė, filmų, video kūrėja;
Aistė Vaškevičiūtė, kostiumų dailininkė;
Akvilė Bliujūtė – Janušė, animacijos projektų vadovė, prodiuserė;
Elvina Nevardauskaitė, režisierė, operatorė;
Gailė Garnelytė, scenaristė, pradedanti režisierė;
Ieva Šakalytė, režisierė;
Justė Michailinaitė, prodiuserė;
Justina Liubinaitė, prodiuserio asistentė;
Lina Vonsavičiūtė, scenaristė, režisierė;
Reda Aleliūnaitė, Žurnalistikos magistro studentė.

Lithuanian Shorts Mentorship 2020

2020 m. „Lithuanian Shorts Mentorship“ programa vyksta balandžio-lapkričio mėnesiais (8 mėn.). Antrajame mentorystės sezone dalyvauja 13 ugdytinių, kurias konsultuoja joms paskirti mentoriai.

Atrinktos dalyvės:

Ieva Balsiūnaitė, žurnalistė ir kino režisierė;
Veronika Cicėnaitė, kino prodiuserė;
Emilija Gulbinaitė, pradedančioji kino gamybos koordinatorė;
Daiva Grikšienė, žurnalistė;
Aistė Gramantaitė, aktorė ir kino kūrėja;
Eglė Mameniškytė, animatorė, režisierė;
Gabrielė Monginaitė, grafikos ir judesio dizainerė, iliustratorė, animatorė;
Dovilė Lisauskaitė-Mačiukė, žurnalistė;
Emilija Petkūnaitė, režisierė, montažo režisierė;
Benita Paplauskaitė, scenaristė;
Laura Tamošiūnaitė, kino režisierė ir prodiuserė;
Monika Vaitkutė, pradedančioji TV redaktorė ir prodiuserė;
Skaistė Vievesė, aktorė.

Plačiau apie „Lithuanian Shorts Mentorship 2020″ programoje dalyvaujančius mentorius:

GEDIMINAS ŠIAULYS: animacijos režisierius, menininkas ir studijos PetPunk įkūrėjas. Gedimino darbai ir interviu publikuoti įtakingiausiuose meno ir dizaino leidiniuose. 2009-tais metais PetPunk laimėjo “Young Guns” įsteigtą Art Directors Club (New York), o Kanados Boards žurnalas įtraukė duetą į top 6 of “New Wave of Designers”, metais vėliau pagrindinis Didžiosios Britanijos dizaino žurnalas Computer Arts įtraukė PetPunk į “The New Wave of Animation” straipsnį. 2017-tais Gediminas režisavo trumpo metro filmą “Kaukai” kuris pelnė keletą tarptautinių apdovanojimų ir buvo įtrauktas į virš 120 filmų festivalių visame pasaulyje. Gediminas yra vizituojantis lektorius Vilniaus dailės akademijoje, skaito pranešimus ir rengia dirbtuves tarptautinėse konferencijose. Gediminas Šiaulys yra vienintelis kūrėjas pelnęs tris aukščiausius šalies kūrybinius apdovanojimus – Auksinį scenos kryžių, Sidabrinę gervę ir Auksinę “Adrenalino” strėlę.

DAGNĖ VILDŽIŪNAITĖ: gimė Vilniuje, kur po mokyklos baigimo studijavo psichologiją, vėliau kino vadybą ir jau beveik 20 metų dirba su kultūros, meno ir švietimo projektais. Ji buvo viena PRAVDA žurnalo kūrėjų, PRAVDA VIENA MINUTĖ festivalio organizatorių, ne vienerius metus dirbo spaudos žurnaliste, TV projektų redaktore bei švietimo projekto RENKUOSI MOKYTI koordinatore. 2007 metais kartu su režisieriumi Mykolu Vildžiūnu įsteigė studiją JUST A MOMENT. Jos filmografijoje jau 20 užbaigtų filmų, pristatytų tokiuose kino renginiuose kaip Venecijos, Sen Sebastiano, Toronto, Karlovy Varų, Leipcigo, Amsterdamo tarptautiniai kino festivaliai. 2015 metais tarptautinis kino leidinys ,,Screen International“ įvardijo Dagnę kaip vieną iš 47-ių perspektyviausių pasaulio prodiuserių, o 2017 metais “Sidabrinių gervių” komisija nominavo apdovanojomui už profesinę meistrystę. Šiuo metu Dagnė tęsia darbą su vaidybiniais, dokumentiniais kino projektais bei vysto animacinį ilgametražį filmą vaikams.

MARIJA KAVTARADZĖ: baigė kino režisūros studijas Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje. Studijų metu kurti trumpametražiai filmai „Pasakyk, kad neskaudės“ ir „Normalūs žmonės nesisprogdina“ buvo nominuoti, o studijų baigiamasis filmas „Man dvim keli“ – apdovanotas „Sidabrinė gervė“ apdovanojimu kaip geriausias studentų darbas. Marija dirba scenarijaus bendraautore įvairiuose trumpametražiuose ir ilgametražiuose filmuose, tarp kurių ir filmas „Šventasis“ (rež. Andrius Blaževičius). 2018 metais Marija debiutavo su ilgametražiu filmu „Išgyventi vasarą“, kurio premjera įvyko Toronto tarptautiniame kino festivalyje. Šiuo metu Marija vysto savo antrojo ilgametražio filmo scenarijų, dirba scenariste bei kastingo režisiere įvairiuose kino projektuose.

LUKAS TRIMONIS: apdovanojimų pelnęs prodiuseris ir vykdantysis kino ir televizijos gamybos kompanijos „In Script” direktorius. Naujausias L. Trimonio kaip pagrindinio prodiuserio filmas „Stebuklas” (rež. Eglė Vertelytė) – tai bendros gamybos su Bulgarija ir Lenkija darbas, kurio premjera vyko 2017 m. Toronto tarptautiniame filmų festivalyje bei parodytas daugiau nei 50 tarptautinių kino festivalių ir parduotas daugiau nei 20 teritorijų, įskaitant Kiniją, Prancūziją ir JAV. O naujausias Luko mažumos bendros gamybos filmas „Olegas” (rež. Juris Kursietis) – tai bendras Latvijos, Belgijos, Prancūzijos ir Lietuvos projektas, kurio premjera įvyko 51-oje „Dvi režisierių savaitės“ programoje Kanų kino festivalyje 2019 m. L. Trimonis yra Baltijos Kino ir Medijų mokyklos (Estija) ir Nacionalinės Kino ir Televizijos Mokyklos (Didžioji Britanija) alumnas.

GABIJA SIURBYTĖ: kino ir reklamų prodiuserė bei aktorė. Vilniaus Gedimino technikos universitete Gabija įgijo vadybos žinių, o aktorinius sugebėjimus ugdė Niujorke, Niujorko filmų akademijoje (NYFA). 2008 metais  kartu su režisieriumi Ernestu Jankausku įkūrė kino ir reklamos gamybos paslaugas teikiančią kompaniją „Dansu“ ir nuo tada šiai įmonei vadovauja. Per tą laiką įmonė tapo viena didžiausių reklamos ir filmų gamintoja Baltijos šalyse. Dansu sukūrė daugiau nei 100 reklamų, tarp kurių darbai, apdovanoti tiek Lietuvoje, tiek užsienyje. Dansu filmografijoje ne tik užsienio filmai bei serialai, bet ir keli lietuviški darbai, tarp kurių ir pernai kino ekranus pasiekęs filmas apie įvaikinimą “Čia buvo Saša”.

TERESA ROŽANOVSKA: televizijos ir kino prodiuserė. 2003 m. įsteigė kino ir TV projektų gamybos įmonę „Ketvirta versija“, prodiusuoja vaidybinius ir dokumentinius filmus, TV laidų ciklus. 2014 m. T. Rožanovskos prodiusuotas TV ciklas „Didžioji Lietuva. Lietuvių kalbos istorija“ buvo apdovanotas „Pragiedrulių“ premija, o interneto paskaitų ciklas „Lietuva – Lenkija. Konflikto genezė” 2018 m. apdovanotas LR Tautinių mažumų departamento premija „Už tarpkultūrinio dialogo skatinimą“. Teresos prodiusuotų darbų filmografija apima tokius ilgametražius filmus kaip „Varnų ežeras“ (rež. I. Kurklietytė, vaidybinis, 2006), „Narcizas“ (rež. D. Gasiūnaitė, vaidybinis, 2012), „Česlovo Milošo amžius“ (rež. J. Javaitis, dokumentinis, 2012), „Alkofutbolas” (rež. K. Gudavičius, dokumentinis, 2014), „Žalieji muškietininkai“ (rež. J. Ohman, dokumentinis, 2015), „Romas, Tomas ir Josifas” (rež. L.Vjugina, dokumentinis, 2018) ir kt. T. Rožanovska baigė vadybos studijas Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje, stažavosi AKMI Media institute Graikijoje bei „North by North West“ kino gamybos vystymo kursuose Danijoje.

RŪTA PETRONYTĖ: nuo 2012 m. intensyviai dirba įvairiuose kino ir reklamos projektuose. Dirbusi skirtingose filmų gamybos pozicijose, paskutinius kelerius metus dirba kaip prodiuserė ir gamybos prodiuserė. Naujausi Rūtos darbai: „Čia buvo Saša“ (rež. Ernestas Jankauskas), „Kovotoja“ (rež. Ernestas Jankauskas), trumpametražis filmas „Užgesus šviesoms“ (rež. Jonas Trukanas). Šiuo metu kaip prodiuserė vysto dar vieną trumpametražį filmą. Iš viso Rūta yra dirbusi jau prie daugiau nei dešimties filmų ir šiuo metu derina darbus su „Politika ir medijos“ magistro studijomis Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institute.

BIRUTĖ KAPUSTINSKAITĖ: baigė kino dramaturgiją Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje. Autorė yra dirbusi prie įvairių trumpametražių filmų, pelniusių apdovanojimus tarptautiniuose bei Lietuvos festivaliuose, yra parašiusi šešis ilgametražių filmų scenarijus („Čia buvo Saša“,“Little Fighter“ (rež. E. Jankauskas), „Žmonės, kuriuos pažįstam“ (rež. T. Smulkis), ir kt.). Autorės pjesė „Terapijos“ apdovanota Auksiniu scenos kryžiumi, pastatyta Oskaro Koršunovo teatre (rež. K. Glušajevas) bei Pietų Korėjos „Dream theatre“. Filmas „Čia buvo Saša“ pelnė apdovanojimą Aubagne filmų festivalyje už geriausią scenarijų. Dramaturgė savo kūrybą pristatė tarptautinėse dirbtuvėse, stažuotėse ir konferencijose Graikijoje, Kroatijoje, Liuksmeburge, Lenkijoje, Švedijoje, Estijoje, Latvijoje ir Pietų Afrikoje. Šiuo metu autorė dirba prie kelių ilgametražių filmų, dėsto Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje ir Vilniaus universitete.

JŪRATĖ SAMULIONYTĖ: 2007 m. baigė TV ir Kino režisūros specialybės magistrantūrą Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje Vilniuje. Jos sukurtas trumpametražis fotofilmas „Nerutina“ (15min.) „Sidabrinės gervės“ TV ir kino apdovanojimuose Lietuvoje buvo įvertintas kaip „Geriausias trumpametražis metų filmas 2008“. Vėliau pasirodė dokumentinis filmas „Šanxai Banzai“ (2010m., 26min.) bei vaidybinis „Laikinai“ (2011m., 28min.). 2013m. Jūratė Samulionytė debiutavo kaip prodiuserė su animaciniu filmu “Neeuklidinė geometrija” (rež.: Skirmanta Jakaitė, Solveiga Masteikaitė), 2015m. koprodiusavo dokumentinį pilnametražį filmą “Apie Joną” (rež. Jokūbas Vilius Tūras). 2017m. su seserimi fotomenininke Vilma Samulionyte pristatė pilnametražį dokumentinį filmą “Močiute, Guten Tag!” (84 min.). Jūratė taip pat dirba kaip pirmoji režisieriaus asistentė vaidybiniuose filmuose, reklamose, aktyviai dalyvauja kino edukaciniuose projektuose.

JUSTINAS POCIUS: 2013 m. baigė Lietuvos muzikos ir teatro akademiją, Kino Vadybos studijas. Nuo pat I kurso pradžios iki dabar dirba tiek kino, tiek reklamų projektuose. Per pastarąjį dešimtmetį Justinas sukaupė įvairios patirties skirtinguose kino gamybos departamentuose ir pozicijose, o šiai dienai specializuojasi kaip gamybos vadovas. Paskutiniai įgyvendintis projektai šioje pozicijoje: “Nematoma” (rež. I. Jonynas), „Nova Lituania” (rež. K. Kaupinis), “Pilis” (rež. L. Lužytė), “Bėgikė” (rež. A. Blaževičius).

AGNĖ ADOMĖNĖ: animacijos prodiuserė Agnė Adomėnė kino industrijoje dirba nuo 2009 metų. 2012 metais ji įkūrė kino gamybos kompaniją „Art shot“, kuri vysto, prodiusuoja bei koprodiusuoja meninius animacinius filmus. „Art shot“ prodiusuoti filmai pelnė ne vieną tarptautinį apdovanojimą, o taip pat ir Lietuvos kino akademijos apdovanojimą.  Agnė Adomėnė yra viena iš Lietuvos animacijos asociacijos įkūrėjų bei valdybos narių, Nepriklausomų prodiuserių asociacijos valdybos narė, Europos animacijos apdovanojimų asociacijos bei WIFT Lietuva narė.

MARIJA RAZGUTĖ: 2008 m. kino prodiuserė Marija Razgutė įkūrė kino gamybos kompaniją „Čiobreliai“ (dabar „M-films“), prodiusuojančią daugiausiai vaidybinius filmus, o nuo 2013 m. dirbanti ir su užsienio koprodukcijomis. „M-films“ prodiusuojami filmai – tokie kaip Karolio Kaupinio “NOVA LITUANIA”, Marijos Kavtaradzės “IŠGYVENTI VASARĄ”, Andriaus Blaževičiaus “ŠVENTASIS” bei nemažas skaičius trumpametražių filmų – sėkmingai pristatomi svarbiuose tarptautiniuose kino festivaliuose, daugelis jų apdovanoti Lietuvių kino akademijos apdovanojimu „Sidabrine gerve”. Prodiuserė Marija Razgutė taip pat yra ir viena iš lietuviškų trumpametražių filmų agentūros „Lithuanian Shorts” įkūrėjų. Profesinius įgūdžius ji tobulino „MAIA Workshops“ programoje bei prodiuseriams skirtose EAVE kūrybinėse dirbtuvėse. Lietuvos nepriklausomų prodiuserių asociacijos valdybos narė, Lietuvių kino akademijos ir Europos kino akademijos narė, EWA Network narė.

EDITA KABARAITĖ: televizijos projektų, filmų režisierė, „Editos kastingas“ įkūrėja. Editos filmografijoje tokie dokumentiniai filmai kaip 2018 m. sukurtas ir Vilniaus tarptautiniame kino festivalyje  „Kino pavasaris“  žiūroviškiausio filmo titulą pelnęs filmas „100 metų kartu“, taip pat „Prezidentas Valdas Adamkus 1 dalis ir 2 dalis“, „Valentinas vienas“. E. Kabaraitė režisavo ir tokius žinomus televizijos projektus kaip „Auksinis balsas“, „Žvaigždžių duetai“, „Knygų Kalėdos“ ir kt.

Lithuanian Shorts Mentorship 2021

2021 m. „Lithuanian Shorts Mentorship“ programa vyksta balandžio-gruodžio mėnesiais (8 mėn.). Trečiajame mentorystės sezone dalyvauja 19 ugdytinių, kurias konsultuoja joms paskirti mentoriai.

Atrinktos dalyvės:

Arnolda Noir, aktorė, Viewpoints technikos instruktorė, kūrybinio proceso mentorė.
Augustė Baltrūnaitė, dokumentikos ir kino dailės mokslų absolventė.
Austėja Kuskienė, kino žurnalistė.
Aušra Vaitkevičienė, režisieriaus asistentė ir vykdančioji prodiuserė.
Avelina Markevičiūtė, prodiuserė, renginių organizatorė.
Bon Alog, menininkė ir fotografė.
Eglė Šimkevičiūtė Kulvelis, režisierė ir kultūros vadybininkė.
Giedrė Ona Šileikytė, kūrybos strategė.
Gintarė Pranarauskaitė, kino edukatorė ir edukologė.
Ieva Malikėnaitė, prodiuserė.
Ilona Stankevičienė, prodiuserė.
Indrė Juškutė, kino režisierė.
Jogilė Ramoškaitė, copywriter, creative, VO.
Laura Bartusevičiūtė, komunikacijos specialistė.
Laura Jurkaitytė, animatorė ir režisierė.
Lina Mickutė, prodiuserė.
Raminta Stravinskaitė, pradedančioji režisierė ir scenaristė.
Viktorija Akavickaitė, prodiuserė.
Vilma Razmutė, grafikos dizainerė, iliustratorė ir animatorė.

 

„Lithuanian Shorts Mentorship 2021“ dalyvaujantys mentoriai:

AISTĖ ŽEGULYĖ: gimė 1986 m. Panevėžyje. Ten baigė gimnaziją ir dailės mokyklą. 2006–2009 m. Vilniaus technologijų dizaino kolegijoje studijavo fotografiją. 2009 m. rudenį įstojo į Lietuvos muzikos ir teatro akademijos TV režisūros bakalauro studijas, jas baigė su dokumentiniu trumpametražiu filmu „Tapatumai”. 2015 m. pabaigė kino magistro studijas. Studijų metu yra sukūrusi keletą trumpametražių vaidybinių ir dokumentinių filmų, kurie dalyvavo nacionaliniuose ir tarptautiniuose kino festivaliuose. Filmas „Animus Animalis” sukurtas 2018 metais yra pirmas režisierės ilgo metro dokumentinis filmas. Jo premjera įvyko prestižiniame Leipcigo dokumentinių ir animacinių filmų festivalyje, konkursinėje programoje Next Masters. Filmas dalyvavo nemažai festivalių Europoje bei Amerikoje ir toliau sėkmingai keliauja po pasaulį. Šiuo metu režisierė dirba prie naujo, savo dokumentinio filmo „Biodestruktoriai”.

ARMAS RUDAITIS: režisierius, dirba su įvairiais kino ir televizijos projektais, kuria muzikinius klipus, dėsto Skalvijos kino akademijoje ir YOUNGBLOOD kino mokykloje.

DAGNĖ VILDŽIŪNAITĖ: gimė Vilniuje, kur po mokyklos baigimo studijavo psichologiją, vėliau kino vadybą ir jau beveik 20 metų dirba su kultūros, meno ir švietimo projektais. Ji buvo viena PRAVDA žurnalo kūrėjų, PRAVDA VIENA MINUTĖ festivalio organizatorių, ne vienerius metus dirbo spaudos žurnaliste, TV projektų redaktore bei švietimo projekto RENKUOSI MOKYTI koordinatore. 2007 metais kartu su režisieriumi Mykolu Vildžiūnu įsteigė studiją JUST A MOMENT. Jos filmografijoje jau 20 užbaigtų filmų, pristatytų tokiuose kino renginiuose kaip Venecijos, Sen Sebastiano, Toronto, Karlovy Varų, Leipcigo, Amsterdamo tarptautiniai kino festivaliai. 2015 metais tarptautinis kino leidinys „Screen International“ įvardijo Dagnę kaip vieną iš 47-ių perspektyviausių pasaulio prodiuserių, o 2017 metais „Sidabrinių gervių” komisija nominavo apdovanojimui už profesinę meistrystę. Šiuo metu Dagnė tęsia darbą su vaidybiniais, dokumentiniais kino projektais bei vysto animacinį ilgametražį filmą vaikams.

DOVILĖ BUTNORIŪTĖ: tarptautinių kino ir kultūros projektų vadovė, tarptautinių ryšių specialistė. Daugiau nei šešerius įdomius metus praleido kino srityje: kino teatre organizuojant įvairių kino iniciatyvų programas ir repertuaro komunikaciją, vėliau Lietuvos kino centre – planuojant ir įgyvendinant tarptautinius kino industrijos ir jos pasiekimų viešinimo projektus, vystant tarptautines partnerystes ir pritraukiant reikalingą finansavimą. Taip pat kuriant ir nuolat tobulinant pagrindinę finansavimo priemonę Lietuvoje vykstantiems festivaliams ir kino kultūros iniciatyvoms remti.

DOVILĖ GRIGALIŪNAITĖ: Žmogaus teisių dokumentinių filmų festivalio „Nepatogus kinas“ programos sudarytoja, kino žurnalistė, kino programų kuratorė, Šiuolaikinio meno centro komunikacijos koordinatorė. Dovilė daugelį metų dirbo su įvairiais kino projektais, festivaliuose „Kino pavasaris“ ir Vilniaus tarptautinis trumpųjų filmų festivalis, buvo VšĮ „Meno avilys“ projektų vadovė ir koordinatorė. Dovilė yra baigusi Kultūros istorijos ir antropologijos bakalauro studijas ir Politikos ir medijų programos magistro studijas Tarptautinių santykių ir politikos institute.

DOVILĖ RAUSTYTĖ-MATEIKĖ: kino komunikacijos specialistė septynerius metus buvo festivalio „Kino pavasaris“ komunikacijos vadovė. Dirbo su tokių filmų kaip „Ramybė mūsų sapnuose“ (rež. Šarūnas Bartas), „Šventasis“ (rež. Andrius Blaževičius), „Išgyventi vasarą“ (rež. Marija Kavtaradzė) komunikacija. Buvo tokių projektų kaip Lietuvos kino apdovanojimai „Sidabrinė gervė“, patyriminių seansų ciklas „Aerokinas“ atstovė spaudai. 2020 metais jos vadovaujama komanda pelnė svarbiausius šalyje komunikacijos apdovanojimus: penkis konkurse „PR Impact Awards“ ir du apdovanojimuose „PR Lapės“. Porą metų dirbo „Kino pavasario“ programos sudarytoja. Apie kiną rašė portalui „15min“, leidiniams „Kinas“ ir „Literatūra ir menas“. Laisvalaikiu kuria prozą, skaito knygas, žiūri kino klasiką, kai leidžia sąlygos, plaukioja. Šiuo metu mokosi ilsėtis.

EGLĖ VERTELYTĖ: baigusi istorijos bakalaurą Vilniaus universitete bei studijavusi menotyrą VDU, Eglė Vertelytė tęsė studijas Europos kino koledže Danijoje, o vėliau baigė Didžiosios Britanijos Nacionalinę Kino ir Televizijos mokyklą, kur įgijo scenarijaus rašytojo magistro laipsnį. Eglė pradėjo savo profesinę karjerą Lietuvoje 2007 metais. Kaip scenarijų rašytoja, konsultantė ir režisierė ji iki šiol dirba tiek kine, tiek televizijoje. 2013 metais kartu su prodiuseriu Luku Trimoniu įkūrė prodiuserinę kompaniją „In_Script”. Eglė parašė ir surežisavo ne vieną trumpo metro filmą, o 2012 metais ji pristatė debiutinį, Mongolijoje filmuotą ir tarptautinį pripažinimą pelniusį dokumentinį filmą „UB lama“. 2017 metais ji kine debiutavo su ilgametražiu vaidybiniu filmu „Stebuklas“, kurio pasaulinė premjera įvyko tarptautiniame Toronto kino festivalyje, 2018 Lietuvos kino apdovanojimuose „Sidabrinė gervė“ šis filmas buvo nominuotas 6 Sidabrinėms Gervėms ir laimėjo 4: už geriausią pagrindinį aktorės vaidmenį, už geriausią režisūrą, už geriausią scenarijų ir už geriausią vaidybinį ilgo metro filmą.

GABIJA SIURBYTĖ: kino ir reklamų prodiuserė bei aktorė. Vilniaus Gedimino technikos universitete Gabija įgijo vadybos žinių, o aktorinius sugebėjimus ugdė Niujorke, Niujorko filmų akademijoje (NYFA). 2008 metais kartu su režisieriumi Ernestu Jankausku įkūrė kino ir reklamos gamybos paslaugas teikiančią kompaniją „Dansu“ ir nuo tada šiai įmonei vadovauja. Per tą laiką įmonė tapo viena didžiausių reklamos ir filmų gamintoja Baltijos šalyse. „Dansu” sukūrė daugiau nei 100 reklamų, tarp kurių darbai, apdovanoti tiek Lietuvoje, tiek užsienyje. „Dansu” filmografijoje ne tik užsienio filmai bei serialai, bet ir keli lietuviški darbai, tarp kurių – filmas apie įvaikinimą „Čia buvo Saša”.

GABRIELĖ URBONAITĖ: gimė 1993 m. Vilniuje, yra scenaristė, režisierė ir montažo režisierė, gyvenanti tarp Lietuvos ir JAV. Jos trumpametražis filmas „Plaukikė“ apdovanotas „Sidabrine gerve“ už geriausią trumpametražį filmą ir „Kino pavasario“ žiūrovų simpatijų prizu. Dalyvavo Berlinale Talents, Odense Talent Camp, Reykjavik Talent Lab ir EKRAN+ kūrybinėse dirbtuvėse. Baigė kino studijų bakalaurą Emersono koledže ir scenarijaus rašymo magistrą Kolumbijos universitete, JAV. Šiuo metu vysto debiutinį pilnametražį projektą ir dėsto „Youngblood“ kino mokykloje Vilniuje.

GINTĖ ŽULYTĖ: kino edukatorė, medijų antropologė, viena iš kino edukacijos pradininkių Lietuvoje, VšĮ “Meno avilys” steigėja. Daugiau nei 10 metų dirba su vaikais, jaunimu ir pedagogais lokaliuose bei tarptautiniuose kino ir medijų edukacijos projektuose, rengia įvairius metodinius leidinius, kuria ugdymo programas ir metodus. Šiuo metu Gintė taip pat yra europinės Kino raštingumo patariamosios grupės narė. Prieš kelerius metus ji išbandė save ir kino gamybos srityje kaip dokumentinio filmo “Sengirė” scenarijaus bendraautorė bei prodiuserė.

IGNAS MEILŪNAS: gimęs 1985-aisiais, 2009 m. baigė Vilniaus Gedimino technikos universitetą, inžinerinės informatikos specialybę. Po studijų baigimo dirbo su O. Koršunovo ir G. Varno teatrų trupėmis garso dizaineriu ir videoprojekcijų operatoriumi. Nuo 2011 m. pradėjo dirbti laisvai samdomu 3D ir sustabdyto kadro animatoriumi bei režisieriumi. Igno debiutinis animacinis-vaidybinis filmas „Miškas“ buvo apdovanotas „Sidabrine gerve“ kaip geriausias 2015 m. lietuviškas animacinis filmas. Filmai „Pono Nakties laisvadienis” ir „ Matilda ir atsarginė galva” buvo rodyti prestižiniuose tarptautiniuose animacinių filmų festivaliuose, bei laimėjo ne vieną apdovanojimą.

LINA LUŽYTĖ: gimė 1985 metais Vilniuje. 2011 metais ji baigė kino režisūros magistrantūros studijas Lietuvos teatro ir muzikos akademijoje. Jos baigiamasis trumpametražinis filmas “Jau puiku, tik dar šiek tiek…” sulaukė daugelio festivalių pripažinimo. Vėliau, Baltarusijoje, Lina nufilmavo dokumentinį filmą “Igruški”. Po to sekė du vaidybiniai ilgametražiai filmai – “Amžinai kartu” ir “Pilis”. Nuo 2010 metų Lina taip pat dalyvauja dokumentinio kino projekte “199 mažieji herojai”, su kuriuo keliauja po visą pasaulį. Dabar Lina kuria dokumentinį filmą apie pabėgėlius iš Afganistano, gyvenančius Moria pabėgėlių stovykloje Lesbos saloje Graikijoje.

MANTĖ VALIŪNAITĖ: šiuo metu studijuoja doktorantūroje Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje. Jos tyrimų objektas – hibridinis kinas. Mantė yra Vilniaus tarptautinio kino festivalio „Kino pavasaris“ meno vadovė, trejus metus dirbo programos sudarytoja tarptautiniame dokumentinio kino festivalyje „Nepatogus kinas“, kuruoja įvairius projektus nevyriausybinėje organizacijoje „Meno avilys“. Reguliariai rašo žurnalui Kinas ir kultūros savaitraščiui „7 meno dienos“.

MARIJA KAVTARADZĖ: gimusi 1991 m., yra lietuvių kino režisierė ir scenaristė. 2014 m. Marija baigė Lietuvos Muzikos ir Teatro Akademiją, kino režisūros specialybę. Jos trečio kurso darbas „Pasakyk, kad neskaudės“ rodytas Tarptautiniame San Sebastiano kino festivalyje, o trumpametražis „Man dvim keli“ apdovanotas kaip geriausias studentiškas filmas „Sidabrinės gervės“ apdovanojimuose.
Debiutinis ilgametražis filmas „Išgyventi vasarą“ pristatytas Tarptautiniame Toronto festivalyje ir rodytas daugybėje festivalių Europoje. Taip pat Marija dirba kaip scenaristė su kitais lietuvių režisieriais („Šventasis“, „Bėgikė“ režisierius Andrius Blaževičius; „Laukais“ režisierė Kamilė Milašiūtė, animacinis „Pieno Baras“ rež. Urtė Oettinger ir kiti).

MARIJA RAZGUTĖ: 2008 m. kino prodiuserė įkūrė kino gamybos kompaniją „Čiobreliai“ (dabar „M-films“), prodiusuojančią daugiausiai vaidybinius filmus, o nuo 2013 m. dirbanti ir su užsienio koprodukcijomis. „M-films“ prodiusuojami filmai – tokie kaip Karolio Kaupinio „NOVA LITUANIA”, Marijos Kavtaradzės „IŠGYVENTI VASARĄ”, Andriaus Blaževičiaus „ŠVENTASIS” bei nemažas skaičius trumpametražių filmų – sėkmingai pristatomi svarbiuose tarptautiniuose kino festivaliuose, daugelis jų apdovanoti Lietuvių kino akademijos apdovanojimu „Sidabrine gerve”. Prodiuserė Marija Razgutė taip pat yra ir viena iš lietuviškų trumpametražių filmų agentūros „Lithuanian Shorts” įkūrėjų. Profesinius įgūdžius 2013 m. ji tobulino „MAIA Workshops“ programoje, 2016 m. – prodiuseriams skirtose EAVE kūrybinėse dirbtuvėse, o 2020 m. buvo atrinkta dalyvauti „Producers on the Move“ tinkle bei „ACE PRODUCERS“ mokymuose. Marija Razgutė yra Lietuvos nepriklausomų prodiuserių asociacijos valdybos narė, Europos kino akademijos narė, EWA Network narė.

TERESA ROŽANOVSKA: televizijos ir kino prodiuserė. 2003 m. įsteigė kino ir TV projektų gamybos įmonę „Ketvirta versija“, prodiusuoja vaidybinius ir dokumentinius filmus, TV laidų ciklus. 2014 m. T. Rožanovskos prodiusuotas TV ciklas „Didžioji Lietuva. Lietuvių kalbos istorija“ buvo apdovanotas „Pragiedrulių“ premija, o interneto paskaitų ciklas „Lietuva – Lenkija. Konflikto genezė” 2018 m. apdovanotas LR Tautinių mažumų departamento premija „Už tarpkultūrinio dialogo skatinimą“. Teresos prodiusuotų darbų filmografija apima tokius ilgametražius filmus kaip „Varnų ežeras“ (rež. I. Kurklietytė, vaidybinis, 2006), „Narcizas“ (rež. D. Gasiūnaitė, vaidybinis, 2012), „Česlovo Milošo amžius“ (rež. J. Javaitis, dokumentinis, 2012), „Alkofutbolas” (rež. K. Gudavičius, dokumentinis, 2014), „Žalieji muškietininkai“ (rež. J. Ohman, dokumentinis, 2015), „Romas, Tomas ir Josifas” (rež. L.Vjugina, dokumentinis, 2018) ir kt. T. Rožanovska baigė vadybos studijas Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje, stažavosi AKMI Media institute Graikijoje bei „North by North West“ kino gamybos vystymo kursuose Danijoje.

URTĖ OETTINGER: gimusi 1985 m. Vilniuje, yra animacinių filmų režisierė, dailininkė, animacijos dėstytoja. Urtė baigė interaktyvaus dizaino bakalaurą Vilniaus technologijų ir dizaino kolegijoje, vėliau įgijo animacijos magistro laipsnį Estijos dailės akademijoje. Kūrybinėje veikloje Urtė eksperimentuoja įvairiomis animacijos technikomis, įskaitant lėlinę animaciją, rotoskopą, pieštinę ir tapytą animaciją. Urtės animaciniai filmai „Nuopuolis” ir „Nepriklausomybės diena” buvo apdovanoti „Sidabrinės gervės” prizais už geriausius metų animacinius filmus Lietuvoje. Urtė priklauso Danijos Animatorių Sąjungai. Naujausias Urtė animacinis filmas „Pieno Baras” buvo rodytas Lietuvos kino teatruose, LRT televizijoje ir sėkmingai keliauja po užsienio festivalius. Šiuo metu Urtė vysto animacinį serialą vaikams.

VYTAUTAS KATKUS: kino operatorius ir režisierius, kino meistriškumo dėstytojas. Baigė studijas Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje. Lietuvos operatorių asociacijos apdovanojimuose „Ąžuolas” du kartus paskelbtas geriausiu jaunuoju kino operatoriumi (2015 m. už filmą „Parketo skutėjai“ ir 2016 m. už „Iglu“), o 2019-aisiais paskelbtas geriausiu metų operatoriumi už „Animus animalis (istorija apie žmonės, žvėris, daiktus)“. Dar studijuodamas pradėjo dirbti operatoriaus asistentu įvairiuose filmuose ir reklamose tiek Lietuvoje, tiek ir užsienyje. Nufilmavo virš 20-ies trumpametražių filmų ir muzikinių vaizdo klipų. 2019 m. debiutavo kaip režisierius su trumpametražiu filmu „Kolektyviniai sodai”, kurio premjera įvyko Kanų kino festivalio konkursinėje programoje „Kritikų savaitė”. 2020 metais filmas laimėjo „Sidabrinės gervės“ apdovanojimą už metų trumpametražį filmą. Antrasis trmpametražis filmas „Miegamasis rajonas“ turėjo premjerą Venecijos kino festivalio konkursinėje programoje „Orizontai“, laimėjo 2021 metų „Kino pavasario“ apdovanojimą už geriausią festivalio trumpametražį filmą. Šiuo metu Vytautas filmuoja naują A. Žegulytės filmą „Biodestruktoriai“. Taip pat dėsto kino edukacijos kursus moksleiviams ir suaugusiems įvairiuose Lietuvos miestuose ir mokyklose, „Youngblood“ kino mokykloje, „Meno avilyje“ ir pan.

ŽIVILĖ GALLEGO: baigė vadybos studijas Lietuvoje, Prancūzijoje ir Didžiojoje Britanijoje, studijavo kino gamybą ir režisūrą NYFA Los Andžele. Nuo 2004 m. dirbo prodiusere Lietuvos kino studijoje, o 2009 m. įkūrė savo prodiuserinę įmonę „Fralita Films“. Živilė Gallego prodiusavo daugiau nei 10 filmų, išleistų ir apdovanotų nacionaliniu ir tarptautiniu mastu: „Emilija iš Laisvės alėjos“ (rež. Donatas Ulvydas), „Sangailės vasara“ (rež. Alantė Kavaitė), „Žmogus, kuris mokėjo 75 kalbas” (rež. Anne Magnussen), „Vardas tamsoje” (rež. Agnė Marcinkevičiūtė), „Nuodėmės užkalbėjimas” (ko-prodiuserė, rež. Algimantas Puipa), „Nereikalingi žmonės” (rež. Maris Martinsons) ir kt. „Fralita Films“ yra ambicinga kino gamybos įmonė, aktyviai dalyvaujanti įvairiuose projektuose, dirbanti su patyrusiais režisieriais ir naujais talentais. „Fralita Films“ bendradarbiauja su partneriais iš įvairių šalių: Prancūzijos, Norvegijos, Lenkijos, Olandijos, Estijos, Italijos. Šiuo metu kuriami filmai: filmas vaikams ir šeimai „Drugelio širdis“ (rež. Inesa Kurklietytė), psichologinė drama „Šeima“ (rež. Austėja Urbaitė) ir dokumentinis filmas „Mūza“ (rež. Agnė Marcinkevičiūtė). Baigusi  EAVE 2011 ir ESoDoc 2017, Živilė Gallego yra Europos kino akademijos narė (EFA), Europos audiovizualinio sektoriaus moterų asociacijos narė (EWA), Lietuvos nepriklausomų prodiuserių asociacijos narė (NPA).

Projekto rėmėjai