Lithuanian Shorts Mentorship

2019 m. pirmasis mentorystės sezonas truko 6 mėnesius. 10 atrinktų dalyvių turėjo galimybę individualiai dirbti su jiems paskirtais mentoriais:

Agnė Adomėnė, animacijos prodiuserė ir Lietuvos animacijos asociacijos steigėja;
Dagnė Vildžiūnaitė, prodiuserė;
Dovilė Raustytė, tarptautinio filmų festivalio „Kino pavasaris“ programos sudarytoja, komunikacijos skyriaus vadovė;
Fausta Naujalė, filmų kostiumų dailininkė;
Giedrė Žickytė, dokumentinio kino režisierė ir prodiuserė;
Jūratė Samulionytė, filmų režisierė ir prodiuserė;
Lukas Trimonis, prodiuseris;
Rasa Miškinytė, prodiuserė;
Teresa Rožanovska, prodiuserė;
Živile Gallego, prodiuserė.

Atrinktos dalyvės:

Agnė Dovydaitytė, filmų, video kūrėja;
Aistė Vaškevičiūtė, kostiumų dailininkė;
Akvilė Bliujūtė – Janušė, animacijos projektų vadovė, prodiuserė;
Elvina Nevardauskaitė, režisierė, operatorė;
Gailė Garnelytė, scenaristė, pradedanti režisierė;
Ieva Šakalytė, režisierė;
Justė Michailinaitė, prodiuserė;
Justina Liubinaitė, prodiuserio asistentė;
Lina Vonsavičiūtė, scenaristė, režisierė;
Reda Aleliūnaitė, Žurnalistikos magistro studentė.

2020 m. „Lithuanian Shorts Mentorship“ programa vyksta balandžio-lapkričio mėnesiais (8 mėn.). Antrajame mentorystės sezone dalyvauja 13 ugdytinių, kurias konsultuoja joms paskirti mentoriai.

Atrinktos dalyvės:

Ieva Balsiūnaitė, žurnalistė ir kino režisierė;
Veronika Cicėnaitė, kino prodiuserė;
Emilija Gulbinaitė, pradedančioji kino gamybos koordinatorė;
Daiva Grikšienė, žurnalistė;
Aistė Gramantaitė, aktorė ir kino kūrėja;
Eglė Mameniškytė, animatorė, režisierė;
Gabrielė Monginaitė, grafikos ir judesio dizainerė, iliustratorė, animatorė;
Dovilė Lisauskaitė-Mačiukė, žurnalistė;
Emilija Petkūnaitė, režisierė, montažo režisierė;
Benita Paplauskaitė, scenaristė;
Laura Tamošiūnaitė, kino režisierė ir prodiuserė;
Monika Vaitkutė, pradedančioji TV redaktorė ir prodiuserė;
Skaistė Vievesė, aktorė.

Plačiau apie „Lithuanian Shorts Mentorship 2020″ programoje dalyvaujančius mentorius:

GEDIMINAS ŠIAULYS: animacijos režisierius, menininkas ir studijos PetPunk įkūrėjas. Gedimino darbai ir interviu publikuoti įtakingiausiuose meno ir dizaino leidiniuose. 2009-tais metais PetPunk laimėjo “Young Guns” įsteigtą Art Directors Club (New York), o Kanados Boards žurnalas įtraukė duetą į top 6 of “New Wave of Designers”, metais vėliau pagrindinis Didžiosios Britanijos dizaino žurnalas Computer Arts įtraukė PetPunk į “The New Wave of Animation” straipsnį. 2017-tais Gediminas režisavo trumpo metro filmą “Kaukai” kuris pelnė keletą tarptautinių apdovanojimų ir buvo įtrauktas į virš 120 filmų festivalių visame pasaulyje. Gediminas yra vizituojantis lektorius Vilniaus dailės akademijoje, skaito pranešimus ir rengia dirbtuves tarptautinėse konferencijose. Gediminas Šiaulys yra vienintelis kūrėjas pelnęs tris aukščiausius šalies kūrybinius apdovanojimus – Auksinį scenos kryžių, Sidabrinę gervę ir Auksinę “Adrenalino” strėlę.

DAGNĖ VILDŽIŪNAITĖ: gimė Vilniuje, kur po mokyklos baigimo studijavo psichologiją, vėliau kino vadybą ir jau beveik 20 metų dirba su kultūros, meno ir švietimo projektais. Ji buvo viena PRAVDA žurnalo kūrėjų, PRAVDA VIENA MINUTĖ festivalio organizatorių, ne vienerius metus dirbo spaudos žurnaliste, TV projektų redaktore bei švietimo projekto RENKUOSI MOKYTI koordinatore. 2007 metais kartu su režisieriumi Mykolu Vildžiūnu įsteigė studiją JUST A MOMENT. Jos filmografijoje jau 20 užbaigtų filmų, pristatytų tokiuose kino renginiuose kaip Venecijos, Sen Sebastiano, Toronto, Karlovy Varų, Leipcigo, Amsterdamo tarptautiniai kino festivaliai. 2015 metais tarptautinis kino leidinys ,,Screen International“ įvardijo Dagnę kaip vieną iš 47-ių perspektyviausių pasaulio prodiuserių, o 2017 metais “Sidabrinių gervių” komisija nominavo apdovanojomui už profesinę meistrystę. Šiuo metu Dagnė tęsia darbą su vaidybiniais, dokumentiniais kino projektais bei vysto animacinį ilgametražį filmą vaikams.

MARIJA KAVTARADZĖ: baigė kino režisūros studijas Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje. Studijų metu kurti trumpametražiai filmai „Pasakyk, kad neskaudės“ ir „Normalūs žmonės nesisprogdina“ buvo nominuoti, o studijų baigiamasis filmas „Man dvim keli“ – apdovanotas „Sidabrinė gervė“ apdovanojimu kaip geriausias studentų darbas. Marija dirba scenarijaus bendraautore įvairiuose trumpametražiuose ir ilgametražiuose filmuose, tarp kurių ir filmas „Šventasis“ (rež. Andrius Blaževičius). 2018 metais Marija debiutavo su ilgametražiu filmu „Išgyventi vasarą“, kurio premjera įvyko Toronto tarptautiniame kino festivalyje. Šiuo metu Marija vysto savo antrojo ilgametražio filmo scenarijų, dirba scenariste bei kastingo režisiere įvairiuose kino projektuose.

LUKAS TRIMONIS: apdovanojimų pelnęs prodiuseris ir vykdantysis kino ir televizijos gamybos kompanijos „In Script” direktorius. Naujausias L. Trimonio kaip pagrindinio prodiuserio filmas „Stebuklas” (rež. Eglė Vertelytė) – tai bendros gamybos su Bulgarija ir Lenkija darbas, kurio premjera vyko 2017 m. Toronto tarptautiniame filmų festivalyje bei parodytas daugiau nei 50 tarptautinių kino festivalių ir parduotas daugiau nei 20 teritorijų, įskaitant Kiniją, Prancūziją ir JAV. O naujausias Luko mažumos bendros gamybos filmas „Olegas” (rež. Juris Kursietis) – tai bendras Latvijos, Belgijos, Prancūzijos ir Lietuvos projektas, kurio premjera įvyko 51-oje „Dvi režisierių savaitės“ programoje Kanų kino festivalyje 2019 m. L. Trimonis yra Baltijos Kino ir Medijų mokyklos (Estija) ir Nacionalinės Kino ir Televizijos Mokyklos (Didžioji Britanija) alumnas.

GABIJA SIURBYTĖ: kino ir reklamų prodiuserė bei aktorė. Vilniaus Gedimino technikos universitete Gabija įgijo vadybos žinių, o aktorinius sugebėjimus ugdė Niujorke, Niujorko filmų akademijoje (NYFA). 2008 metais  kartu su režisieriumi Ernestu Jankausku įkūrė kino ir reklamos gamybos paslaugas teikiančią kompaniją „Dansu“ ir nuo tada šiai įmonei vadovauja. Per tą laiką įmonė tapo viena didžiausių reklamos ir filmų gamintoja Baltijos šalyse. Dansu sukūrė daugiau nei 100 reklamų, tarp kurių darbai, apdovanoti tiek Lietuvoje, tiek užsienyje. Dansu filmografijoje ne tik užsienio filmai bei serialai, bet ir keli lietuviški darbai, tarp kurių ir pernai kino ekranus pasiekęs filmas apie įvaikinimą “Čia buvo Saša”.

TERESA ROŽANOVSKA: televizijos ir kino prodiuserė. 2003 m. įsteigė kino ir TV projektų gamybos įmonę „Ketvirta versija“, prodiusuoja vaidybinius ir dokumentinius filmus, TV laidų ciklus. 2014 m. T. Rožanovskos prodiusuotas TV ciklas „Didžioji Lietuva. Lietuvių kalbos istorija“ buvo apdovanotas „Pragiedrulių“ premija, o interneto paskaitų ciklas „Lietuva – Lenkija. Konflikto genezė” 2018 m. apdovanotas LR Tautinių mažumų departamento premija „Už tarpkultūrinio dialogo skatinimą“. Teresos prodiusuotų darbų filmografija apima tokius ilgametražius filmus kaip „Varnų ežeras“ (rež. I. Kurklietytė, vaidybinis, 2006), „Narcizas“ (rež. D. Gasiūnaitė, vaidybinis, 2012), „Česlovo Milošo amžius“ (rež. J. Javaitis, dokumentinis, 2012), „Alkofutbolas” (rež. K. Gudavičius, dokumentinis, 2014), „Žalieji muškietininkai“ (rež. J. Ohman, dokumentinis, 2015), „Romas, Tomas ir Josifas” (rež. L.Vjugina, dokumentinis, 2018) ir kt. T. Rožanovska baigė vadybos studijas Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje, stažavosi AKMI Media institute Graikijoje bei „North by North West“ kino gamybos vystymo kursuose Danijoje.

RŪTA PETRONYTĖ: nuo 2012 m. intensyviai dirba įvairiuose kino ir reklamos projektuose. Dirbusi skirtingose filmų gamybos pozicijose, paskutinius kelerius metus dirba kaip prodiuserė ir gamybos prodiuserė. Naujausi Rūtos darbai: „Čia buvo Saša“ (rež. Ernestas Jankauskas), „Kovotoja“ (rež. Ernestas Jankauskas), trumpametražis filmas „Užgesus šviesoms“ (rež. Jonas Trukanas). Šiuo metu kaip prodiuserė vysto dar vieną trumpametražį filmą. Iš viso Rūta yra dirbusi jau prie daugiau nei dešimties filmų ir šiuo metu derina darbus su „Politika ir medijos“ magistro studijomis Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institute.

BIRUTĖ KAPUSTINSKAITĖ: baigė kino dramaturgiją Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje. Autorė yra dirbusi prie įvairių trumpametražių filmų, pelniusių apdovanojimus tarptautiniuose bei Lietuvos festivaliuose, yra parašiusi šešis ilgametražių filmų scenarijus („Čia buvo Saša“,“Little Fighter“ (rež. E. Jankauskas), „Žmonės, kuriuos pažįstam“ (rež. T. Smulkis), ir kt.). Autorės pjesė „Terapijos“ apdovanota Auksiniu scenos kryžiumi, pastatyta Oskaro Koršunovo teatre (rež. K. Glušajevas) bei Pietų Korėjos „Dream theatre“. Filmas „Čia buvo Saša“ pelnė apdovanojimą Aubagne filmų festivalyje už geriausią scenarijų. Dramaturgė savo kūrybą pristatė tarptautinėse dirbtuvėse, stažuotėse ir konferencijose Graikijoje, Kroatijoje, Liuksmeburge, Lenkijoje, Švedijoje, Estijoje, Latvijoje ir Pietų Afrikoje. Šiuo metu autorė dirba prie kelių ilgametražių filmų, dėsto Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje ir Vilniaus universitete.

JŪRATĖ SAMULIONYTĖ: 2007 m. baigė TV ir Kino režisūros specialybės magistrantūrą Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje Vilniuje. Jos sukurtas trumpametražis fotofilmas „Nerutina“ (15min.) „Sidabrinės gervės“ TV ir kino apdovanojimuose Lietuvoje buvo įvertintas kaip „Geriausias trumpametražis metų filmas 2008“. Vėliau pasirodė dokumentinis filmas „Šanxai Banzai“ (2010m., 26min.) bei vaidybinis „Laikinai“ (2011m., 28min.). 2013m. Jūratė Samulionytė debiutavo kaip prodiuserė su animaciniu filmu “Neeuklidinė geometrija” (rež.: Skirmanta Jakaitė, Solveiga Masteikaitė), 2015m. koprodiusavo dokumentinį pilnametražį filmą “Apie Joną” (rež. Jokūbas Vilius Tūras). 2017m. su seserimi fotomenininke Vilma Samulionyte pristatė pilnametražį dokumentinį filmą “Močiute, Guten Tag!” (84 min.). Jūratė taip pat dirba kaip pirmoji režisieriaus asistentė vaidybiniuose filmuose, reklamose, aktyviai dalyvauja kino edukaciniuose projektuose.

JUSTINAS POCIUS: 2013 m. baigė Lietuvos muzikos ir teatro akademiją, Kino Vadybos studijas. Nuo pat I kurso pradžios iki dabar dirba tiek kino, tiek reklamų projektuose. Per pastarąjį dešimtmetį Justinas sukaupė įvairios patirties skirtinguose kino gamybos departamentuose ir pozicijose, o šiai dienai specializuojasi kaip gamybos vadovas. Paskutiniai įgyvendintis projektai šioje pozicijoje: “Nematoma” (rež. I. Jonynas), „Nova Lituania” (rež. K. Kaupinis), “Pilis” (rež. L. Lužytė), “Bėgikė” (rež. A. Blaževičius).

AGNĖ ADOMĖNĖ: animacijos prodiuserė Agnė Adomėnė kino industrijoje dirba nuo 2009 metų. 2012 metais ji įkūrė kino gamybos kompaniją „Art shot“, kuri vysto, prodiusuoja bei koprodiusuoja meninius animacinius filmus. „Art shot“ prodiusuoti filmai pelnė ne vieną tarptautinį apdovanojimą, o taip pat ir Lietuvos kino akademijos apdovanojimą.  Agnė Adomėnė yra viena iš Lietuvos animacijos asociacijos įkūrėjų bei valdybos narių, Nepriklausomų prodiuserių asociacijos valdybos narė, Europos animacijos apdovanojimų asociacijos bei WIFT Lietuva narė.

MARIJA RAZGUTĖ: 2008 m. kino prodiuserė Marija Razgutė įkūrė kino gamybos kompaniją „Čiobreliai“ (dabar „M-films“), prodiusuojančią daugiausiai vaidybinius filmus, o nuo 2013 m. dirbanti ir su užsienio koprodukcijomis. „M-films“ prodiusuojami filmai – tokie kaip Karolio Kaupinio “NOVA LITUANIA”, Marijos Kavtaradzės “IŠGYVENTI VASARĄ”, Andriaus Blaževičiaus “ŠVENTASIS” bei nemažas skaičius trumpametražių filmų – sėkmingai pristatomi svarbiuose tarptautiniuose kino festivaliuose, daugelis jų apdovanoti Lietuvių kino akademijos apdovanojimu „Sidabrine gerve”. Prodiuserė Marija Razgutė taip pat yra ir viena iš lietuviškų trumpametražių filmų agentūros „Lithuanian Shorts” įkūrėjų. Profesinius įgūdžius ji tobulino „MAIA Workshops“ programoje bei prodiuseriams skirtose EAVE kūrybinėse dirbtuvėse. Lietuvos nepriklausomų prodiuserių asociacijos valdybos narė, Lietuvių kino akademijos ir Europos kino akademijos narė, EWA Network narė.

EDITA KABARAITĖ: televizijos projektų, filmų režisierė, „Editos kastingas“ įkūrėja. Editos filmografijoje tokie dokumentiniai filmai kaip 2018 m. sukurtas ir Vilniaus tarptautiniame kino festivalyje  „Kino pavasaris“  žiūroviškiausio filmo titulą pelnęs filmas „100 metų kartu“, taip pat „Prezidentas Valdas Adamkus 1 dalis ir 2 dalis“, „Valentinas vienas“. E. Kabaraitė režisavo ir tokius žinomus televizijos projektus kaip „Auksinis balsas“, „Žvaigždžių duetai“, „Knygų Kalėdos“ ir kt.

2021 m. „Lithuanian Shorts Mentorship“ programa vyksta balandžio-gruodžio mėnesiais (8 mėn.). Trečiajame mentorystės sezone dalyvauja 19 ugdytinių, kurias konsultuoja joms paskirti mentoriai.

Atrinktos dalyvės:

Arnolda Noir, aktorė, Viewpoints technikos instruktorė, kūrybinio proceso mentorė.
Augustė Baltrūnaitė, dokumentikos ir kino dailės mokslų absolventė.
Austėja Kuskienė, kino žurnalistė.
Aušra Vaitkevičienė, režisieriaus asistentė ir vykdančioji prodiuserė.
Avelina Markevičiūtė, prodiuserė, renginių organizatorė.
Bon Alog, menininkė ir fotografė.
Eglė Šimkevičiūtė Kulvelis, režisierė ir kultūros vadybininkė.
Giedrė Ona Šileikytė, kūrybos strategė.
Gintarė Pranarauskaitė, kino edukatorė ir edukologė.
Ieva Malikėnaitė, prodiuserė.
Ilona Stankevičienė, prodiuserė.
Indrė Juškutė, kino režisierė.
Jogilė Ramoškaitė, copywriter, creative, VO.
Laura Bartusevičiūtė, komunikacijos specialistė.
Laura Jurkaitytė, animatorė ir režisierė.
Lina Mickutė, prodiuserė.
Raminta Stravinskaitė, pradedančioji režisierė ir scenaristė.
Viktorija Akavickaitė, prodiuserė.
Vilma Razmutė, grafikos dizainerė, iliustratorė ir animatorė.

„Lithuanian Shorts Mentorship 2021“ dalyvaujantys mentoriai:

AISTĖ ŽEGULYĖ: gimė 1986 m. Panevėžyje. Ten baigė gimnaziją ir dailės mokyklą. 2006–2009 m. Vilniaus technologijų dizaino kolegijoje studijavo fotografiją. 2009 m. rudenį įstojo į Lietuvos muzikos ir teatro akademijos TV režisūros bakalauro studijas, jas baigė su dokumentiniu trumpametražiu filmu „Tapatumai”. 2015 m. pabaigė kino magistro studijas. Studijų metu yra sukūrusi keletą trumpametražių vaidybinių ir dokumentinių filmų, kurie dalyvavo nacionaliniuose ir tarptautiniuose kino festivaliuose. Filmas „Animus Animalis” sukurtas 2018 metais yra pirmas režisierės ilgo metro dokumentinis filmas. Jo premjera įvyko prestižiniame Leipcigo dokumentinių ir animacinių filmų festivalyje, konkursinėje programoje Next Masters. Filmas dalyvavo nemažai festivalių Europoje bei Amerikoje ir toliau sėkmingai keliauja po pasaulį. Šiuo metu režisierė dirba prie naujo, savo dokumentinio filmo „Biodestruktoriai”.

ARMAS RUDAITIS: režisierius, dirba su įvairiais kino ir televizijos projektais, kuria muzikinius klipus, dėsto Skalvijos kino akademijoje ir YOUNGBLOOD kino mokykloje.

DAGNĖ VILDŽIŪNAITĖ: gimė Vilniuje, kur po mokyklos baigimo studijavo psichologiją, vėliau kino vadybą ir jau beveik 20 metų dirba su kultūros, meno ir švietimo projektais. Ji buvo viena PRAVDA žurnalo kūrėjų, PRAVDA VIENA MINUTĖ festivalio organizatorių, ne vienerius metus dirbo spaudos žurnaliste, TV projektų redaktore bei švietimo projekto RENKUOSI MOKYTI koordinatore. 2007 metais kartu su režisieriumi Mykolu Vildžiūnu įsteigė studiją JUST A MOMENT. Jos filmografijoje jau 20 užbaigtų filmų, pristatytų tokiuose kino renginiuose kaip Venecijos, Sen Sebastiano, Toronto, Karlovy Varų, Leipcigo, Amsterdamo tarptautiniai kino festivaliai. 2015 metais tarptautinis kino leidinys „Screen International“ įvardijo Dagnę kaip vieną iš 47-ių perspektyviausių pasaulio prodiuserių, o 2017 metais „Sidabrinių gervių” komisija nominavo apdovanojimui už profesinę meistrystę. Šiuo metu Dagnė tęsia darbą su vaidybiniais, dokumentiniais kino projektais bei vysto animacinį ilgametražį filmą vaikams.

DOVILĖ BUTNORIŪTĖ: tarptautinių kino ir kultūros projektų vadovė, tarptautinių ryšių specialistė. Daugiau nei šešerius įdomius metus praleido kino srityje: kino teatre organizuojant įvairių kino iniciatyvų programas ir repertuaro komunikaciją, vėliau Lietuvos kino centre – planuojant ir įgyvendinant tarptautinius kino industrijos ir jos pasiekimų viešinimo projektus, vystant tarptautines partnerystes ir pritraukiant reikalingą finansavimą. Taip pat kuriant ir nuolat tobulinant pagrindinę finansavimo priemonę Lietuvoje vykstantiems festivaliams ir kino kultūros iniciatyvoms remti.

DOVILĖ GRIGALIŪNAITĖ: Žmogaus teisių dokumentinių filmų festivalio „Nepatogus kinas“ programos sudarytoja, kino žurnalistė, kino programų kuratorė, Šiuolaikinio meno centro komunikacijos koordinatorė. Dovilė daugelį metų dirbo su įvairiais kino projektais, festivaliuose „Kino pavasaris“ ir Vilniaus tarptautinis trumpųjų filmų festivalis, buvo VšĮ „Meno avilys“ projektų vadovė ir koordinatorė. Dovilė yra baigusi Kultūros istorijos ir antropologijos bakalauro studijas ir Politikos ir medijų programos magistro studijas Tarptautinių santykių ir politikos institute.

DOVILĖ RAUSTYTĖ-MATEIKĖ: kino komunikacijos specialistė septynerius metus buvo festivalio „Kino pavasaris“ komunikacijos vadovė. Dirbo su tokių filmų kaip „Ramybė mūsų sapnuose“ (rež. Šarūnas Bartas), „Šventasis“ (rež. Andrius Blaževičius), „Išgyventi vasarą“ (rež. Marija Kavtaradzė) komunikacija. Buvo tokių projektų kaip Lietuvos kino apdovanojimai „Sidabrinė gervė“, patyriminių seansų ciklas „Aerokinas“ atstovė spaudai. 2020 metais jos vadovaujama komanda pelnė svarbiausius šalyje komunikacijos apdovanojimus: penkis konkurse „PR Impact Awards“ ir du apdovanojimuose „PR Lapės“. Porą metų dirbo „Kino pavasario“ programos sudarytoja. Apie kiną rašė portalui „15min“, leidiniams „Kinas“ ir „Literatūra ir menas“. Laisvalaikiu kuria prozą, skaito knygas, žiūri kino klasiką, kai leidžia sąlygos, plaukioja. Šiuo metu mokosi ilsėtis.

EGLĖ VERTELYTĖ: baigusi istorijos bakalaurą Vilniaus universitete bei studijavusi menotyrą VDU, Eglė Vertelytė tęsė studijas Europos kino koledže Danijoje, o vėliau baigė Didžiosios Britanijos Nacionalinę Kino ir Televizijos mokyklą, kur įgijo scenarijaus rašytojo magistro laipsnį. Eglė pradėjo savo profesinę karjerą Lietuvoje 2007 metais. Kaip scenarijų rašytoja, konsultantė ir režisierė ji iki šiol dirba tiek kine, tiek televizijoje. 2013 metais kartu su prodiuseriu Luku Trimoniu įkūrė prodiuserinę kompaniją „In_Script”. Eglė parašė ir surežisavo ne vieną trumpo metro filmą, o 2012 metais ji pristatė debiutinį, Mongolijoje filmuotą ir tarptautinį pripažinimą pelniusį dokumentinį filmą „UB lama“. 2017 metais ji kine debiutavo su ilgametražiu vaidybiniu filmu „Stebuklas“, kurio pasaulinė premjera įvyko tarptautiniame Toronto kino festivalyje, 2018 Lietuvos kino apdovanojimuose „Sidabrinė gervė“ šis filmas buvo nominuotas 6 Sidabrinėms Gervėms ir laimėjo 4: už geriausią pagrindinį aktorės vaidmenį, už geriausią režisūrą, už geriausią scenarijų ir už geriausią vaidybinį ilgo metro filmą.

GABIJA SIURBYTĖ: kino ir reklamų prodiuserė bei aktorė. Vilniaus Gedimino technikos universitete Gabija įgijo vadybos žinių, o aktorinius sugebėjimus ugdė Niujorke, Niujorko filmų akademijoje (NYFA). 2008 metais kartu su režisieriumi Ernestu Jankausku įkūrė kino ir reklamos gamybos paslaugas teikiančią kompaniją „Dansu“ ir nuo tada šiai įmonei vadovauja. Per tą laiką įmonė tapo viena didžiausių reklamos ir filmų gamintoja Baltijos šalyse. „Dansu” sukūrė daugiau nei 100 reklamų, tarp kurių darbai, apdovanoti tiek Lietuvoje, tiek užsienyje. „Dansu” filmografijoje ne tik užsienio filmai bei serialai, bet ir keli lietuviški darbai, tarp kurių – filmas apie įvaikinimą „Čia buvo Saša”.

GABRIELĖ URBONAITĖ: gimė 1993 m. Vilniuje, yra scenaristė, režisierė ir montažo režisierė, gyvenanti tarp Lietuvos ir JAV. Jos trumpametražis filmas „Plaukikė“ apdovanotas „Sidabrine gerve“ už geriausią trumpametražį filmą ir „Kino pavasario“ žiūrovų simpatijų prizu. Dalyvavo Berlinale Talents, Odense Talent Camp, Reykjavik Talent Lab ir EKRAN+ kūrybinėse dirbtuvėse. Baigė kino studijų bakalaurą Emersono koledže ir scenarijaus rašymo magistrą Kolumbijos universitete, JAV. Šiuo metu vysto debiutinį pilnametražį projektą ir dėsto „Youngblood“ kino mokykloje Vilniuje.

GINTĖ ŽULYTĖ: kino edukatorė, medijų antropologė, viena iš kino edukacijos pradininkių Lietuvoje, VšĮ “Meno avilys” steigėja. Daugiau nei 10 metų dirba su vaikais, jaunimu ir pedagogais lokaliuose bei tarptautiniuose kino ir medijų edukacijos projektuose, rengia įvairius metodinius leidinius, kuria ugdymo programas ir metodus. Šiuo metu Gintė taip pat yra europinės Kino raštingumo patariamosios grupės narė. Prieš kelerius metus ji išbandė save ir kino gamybos srityje kaip dokumentinio filmo “Sengirė” scenarijaus bendraautorė bei prodiuserė.

IGNAS MEILŪNAS: gimęs 1985-aisiais, 2009 m. baigė Vilniaus Gedimino technikos universitetą, inžinerinės informatikos specialybę. Po studijų baigimo dirbo su O. Koršunovo ir G. Varno teatrų trupėmis garso dizaineriu ir videoprojekcijų operatoriumi. Nuo 2011 m. pradėjo dirbti laisvai samdomu 3D ir sustabdyto kadro animatoriumi bei režisieriumi. Igno debiutinis animacinis-vaidybinis filmas „Miškas“ buvo apdovanotas „Sidabrine gerve“ kaip geriausias 2015 m. lietuviškas animacinis filmas. Filmai „Pono Nakties laisvadienis” ir „ Matilda ir atsarginė galva” buvo rodyti prestižiniuose tarptautiniuose animacinių filmų festivaliuose, bei laimėjo ne vieną apdovanojimą.

LINA LUŽYTĖ: gimė 1985 metais Vilniuje. 2011 metais ji baigė kino režisūros magistrantūros studijas Lietuvos teatro ir muzikos akademijoje. Jos baigiamasis trumpametražinis filmas “Jau puiku, tik dar šiek tiek…” sulaukė daugelio festivalių pripažinimo. Vėliau, Baltarusijoje, Lina nufilmavo dokumentinį filmą “Igruški”. Po to sekė du vaidybiniai ilgametražiai filmai – “Amžinai kartu” ir “Pilis”. Nuo 2010 metų Lina taip pat dalyvauja dokumentinio kino projekte “199 mažieji herojai”, su kuriuo keliauja po visą pasaulį. Dabar Lina kuria dokumentinį filmą apie pabėgėlius iš Afganistano, gyvenančius Moria pabėgėlių stovykloje Lesbos saloje Graikijoje.

MANTĖ VALIŪNAITĖ: šiuo metu studijuoja doktorantūroje Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje. Jos tyrimų objektas – hibridinis kinas. Mantė yra Vilniaus tarptautinio kino festivalio „Kino pavasaris“ meno vadovė, trejus metus dirbo programos sudarytoja tarptautiniame dokumentinio kino festivalyje „Nepatogus kinas“, kuruoja įvairius projektus nevyriausybinėje organizacijoje „Meno avilys“. Reguliariai rašo žurnalui Kinas ir kultūros savaitraščiui „7 meno dienos“.

MARIJA KAVTARADZĖ: gimusi 1991 m., yra lietuvių kino režisierė ir scenaristė. 2014 m. Marija baigė Lietuvos Muzikos ir Teatro Akademiją, kino režisūros specialybę. Jos trečio kurso darbas „Pasakyk, kad neskaudės“ rodytas Tarptautiniame San Sebastiano kino festivalyje, o trumpametražis „Man dvim keli“ apdovanotas kaip geriausias studentiškas filmas „Sidabrinės gervės“ apdovanojimuose.
Debiutinis ilgametražis filmas „Išgyventi vasarą“ pristatytas Tarptautiniame Toronto festivalyje ir rodytas daugybėje festivalių Europoje. Taip pat Marija dirba kaip scenaristė su kitais lietuvių režisieriais („Šventasis“, „Bėgikė“ režisierius Andrius Blaževičius; „Laukais“ režisierė Kamilė Milašiūtė, animacinis „Pieno Baras“ rež. Urtė Oettinger ir kiti).

MARIJA RAZGUTĖ: 2008 m. kino prodiuserė įkūrė kino gamybos kompaniją „Čiobreliai“ (dabar „M-films“), prodiusuojančią daugiausiai vaidybinius filmus, o nuo 2013 m. dirbanti ir su užsienio koprodukcijomis. „M-films“ prodiusuojami filmai – tokie kaip Karolio Kaupinio „NOVA LITUANIA”, Marijos Kavtaradzės „IŠGYVENTI VASARĄ”, Andriaus Blaževičiaus „ŠVENTASIS” bei nemažas skaičius trumpametražių filmų – sėkmingai pristatomi svarbiuose tarptautiniuose kino festivaliuose, daugelis jų apdovanoti Lietuvių kino akademijos apdovanojimu „Sidabrine gerve”. Prodiuserė Marija Razgutė taip pat yra ir viena iš lietuviškų trumpametražių filmų agentūros „Lithuanian Shorts” įkūrėjų. Profesinius įgūdžius 2013 m. ji tobulino „MAIA Workshops“ programoje, 2016 m. – prodiuseriams skirtose EAVE kūrybinėse dirbtuvėse, o 2020 m. buvo atrinkta dalyvauti „Producers on the Move“ tinkle bei „ACE PRODUCERS“ mokymuose. Marija Razgutė yra Lietuvos nepriklausomų prodiuserių asociacijos valdybos narė, Europos kino akademijos narė, EWA Network narė.

TERESA ROŽANOVSKA: televizijos ir kino prodiuserė. 2003 m. įsteigė kino ir TV projektų gamybos įmonę „Ketvirta versija“, prodiusuoja vaidybinius ir dokumentinius filmus, TV laidų ciklus. 2014 m. T. Rožanovskos prodiusuotas TV ciklas „Didžioji Lietuva. Lietuvių kalbos istorija“ buvo apdovanotas „Pragiedrulių“ premija, o interneto paskaitų ciklas „Lietuva – Lenkija. Konflikto genezė” 2018 m. apdovanotas LR Tautinių mažumų departamento premija „Už tarpkultūrinio dialogo skatinimą“. Teresos prodiusuotų darbų filmografija apima tokius ilgametražius filmus kaip „Varnų ežeras“ (rež. I. Kurklietytė, vaidybinis, 2006), „Narcizas“ (rež. D. Gasiūnaitė, vaidybinis, 2012), „Česlovo Milošo amžius“ (rež. J. Javaitis, dokumentinis, 2012), „Alkofutbolas” (rež. K. Gudavičius, dokumentinis, 2014), „Žalieji muškietininkai“ (rež. J. Ohman, dokumentinis, 2015), „Romas, Tomas ir Josifas” (rež. L.Vjugina, dokumentinis, 2018) ir kt. T. Rožanovska baigė vadybos studijas Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje, stažavosi AKMI Media institute Graikijoje bei „North by North West“ kino gamybos vystymo kursuose Danijoje.

URTĖ OETTINGER: gimusi 1985 m. Vilniuje, yra animacinių filmų režisierė, dailininkė, animacijos dėstytoja. Urtė baigė interaktyvaus dizaino bakalaurą Vilniaus technologijų ir dizaino kolegijoje, vėliau įgijo animacijos magistro laipsnį Estijos dailės akademijoje. Kūrybinėje veikloje Urtė eksperimentuoja įvairiomis animacijos technikomis, įskaitant lėlinę animaciją, rotoskopą, pieštinę ir tapytą animaciją. Urtės animaciniai filmai „Nuopuolis” ir „Nepriklausomybės diena” buvo apdovanoti „Sidabrinės gervės” prizais už geriausius metų animacinius filmus Lietuvoje. Urtė priklauso Danijos Animatorių Sąjungai. Naujausias Urtė animacinis filmas „Pieno Baras” buvo rodytas Lietuvos kino teatruose, LRT televizijoje ir sėkmingai keliauja po užsienio festivalius. Šiuo metu Urtė vysto animacinį serialą vaikams.

VYTAUTAS KATKUS: kino operatorius ir režisierius, kino meistriškumo dėstytojas. Baigė studijas Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje. Lietuvos operatorių asociacijos apdovanojimuose „Ąžuolas” du kartus paskelbtas geriausiu jaunuoju kino operatoriumi (2015 m. už filmą „Parketo skutėjai“ ir 2016 m. už „Iglu“), o 2019-aisiais paskelbtas geriausiu metų operatoriumi už „Animus animalis (istorija apie žmonės, žvėris, daiktus)“. Dar studijuodamas pradėjo dirbti operatoriaus asistentu įvairiuose filmuose ir reklamose tiek Lietuvoje, tiek ir užsienyje. Nufilmavo virš 20-ies trumpametražių filmų ir muzikinių vaizdo klipų. 2019 m. debiutavo kaip režisierius su trumpametražiu filmu „Kolektyviniai sodai”, kurio premjera įvyko Kanų kino festivalio konkursinėje programoje „Kritikų savaitė”. 2020 metais filmas laimėjo „Sidabrinės gervės“ apdovanojimą už metų trumpametražį filmą. Antrasis trmpametražis filmas „Miegamasis rajonas“ turėjo premjerą Venecijos kino festivalio konkursinėje programoje „Orizontai“, laimėjo 2021 metų „Kino pavasario“ apdovanojimą už geriausią festivalio trumpametražį filmą. Šiuo metu Vytautas filmuoja naują A. Žegulytės filmą „Biodestruktoriai“. Taip pat dėsto kino edukacijos kursus moksleiviams ir suaugusiems įvairiuose Lietuvos miestuose ir mokyklose, „Youngblood“ kino mokykloje, „Meno avilyje“ ir pan.

ŽIVILĖ GALLEGO: baigė vadybos studijas Lietuvoje, Prancūzijoje ir Didžiojoje Britanijoje, studijavo kino gamybą ir režisūrą NYFA Los Andžele. Nuo 2004 m. dirbo prodiusere Lietuvos kino studijoje, o 2009 m. įkūrė savo prodiuserinę įmonę „Fralita Films“. Živilė Gallego prodiusavo daugiau nei 10 filmų, išleistų ir apdovanotų nacionaliniu ir tarptautiniu mastu: „Emilija iš Laisvės alėjos“ (rež. Donatas Ulvydas), „Sangailės vasara“ (rež. Alantė Kavaitė), „Žmogus, kuris mokėjo 75 kalbas” (rež. Anne Magnussen), „Vardas tamsoje” (rež. Agnė Marcinkevičiūtė), „Nuodėmės užkalbėjimas” (ko-prodiuserė, rež. Algimantas Puipa), „Nereikalingi žmonės” (rež. Maris Martinsons) ir kt. „Fralita Films“ yra ambicinga kino gamybos įmonė, aktyviai dalyvaujanti įvairiuose projektuose, dirbanti su patyrusiais režisieriais ir naujais talentais. „Fralita Films“ bendradarbiauja su partneriais iš įvairių šalių: Prancūzijos, Norvegijos, Lenkijos, Olandijos, Estijos, Italijos. Šiuo metu kuriami filmai: filmas vaikams ir šeimai „Drugelio širdis“ (rež. Inesa Kurklietytė), psichologinė drama „Šeima“ (rež. Austėja Urbaitė) ir dokumentinis filmas „Mūza“ (rež. Agnė Marcinkevičiūtė). Baigusi  EAVE 2011 ir ESoDoc 2017, Živilė Gallego yra Europos kino akademijos narė (EFA), Europos audiovizualinio sektoriaus moterų asociacijos narė (EWA), Lietuvos nepriklausomų prodiuserių asociacijos narė (NPA).

2022 m. „Lithuanian Shorts Mentorship“ programa vyksta gegužės-gruodžio mėnesiais (8 mėn.). Ketvirtajame mentorystės sezone dalyvauja 12 ugdytinių, kurias konsultuoja joms paskirti mentoriai.

Atrinktos dalyvės:

Dominyka Adomaitytė: garso režisierė, Prahos kino mokyklos FAMU garso dizaino studentė, penktus metus dirbanti kaip Foley artist (liet. sinchroninių triukšmų kūrėja) Soundsquare garso post produkcijos studijoje prie vaidybinių, dokumentinių ir animacinių filmų. Šiais metais Dominyka dalyvavo „Berlinale Talents“ programoje kaip viena iš penkių atrinktų garso režisierių. Taip pat kartu su Vykintu Labanausku („Glass Elephants”), jie kuria animacinius filmus, bei šiuo metu, persikrausčiusi atgal į Vilnių, ji kartu su garso režisieriumi Juliumi Grigelioniu ruošiasi įkurti pirmą Lietuvoje profesionalią kino garso postprodukcijos studiją, orientuotą į Folių įrašymą.

Justina Burškaitytė: režisierė, kūrybinės grupės „Aktas“ bendraįkūrėja. Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje įgijo teatro režisierės specialybę, vėliau Vilniaus universiteto Kauno fakultete gilinosi į meno vadybos sritį. Ketverius metus dirba LRT PLUS laidų „7 Kauno dienos“ ir „Stop juosta“ komandoje. Kartu su bendraminčiais – kūrybine grupe „Aktas“ – įgyvendina įvairius meninius (kino, teatro, graffiti) projektus, tarp kurių 2021 metais sukurtas 3 dalių mini serialas „Grąžinkite pinigus už mokslą“ (GO3 Lietuva), Meno ir mokslo laboratorijos projektas – požeminės perėjos „Džiunglės“ įgyvendinimas. Šiuo metu kūrybinė komanda ruošiasi būsimo trumpametražio filmo „Sumaištis“ įgyvendinimui.

Julija Juknaitė: režisierė, VšĮ „Subito Anšlagas“ steigėja. Dirba kultūros, muzikos ir architektūros projektuose, inicijuoja naujus projektus.

Dovilė Lapinskaitė: baigė vaizduojamojo meno ir meno istorijos studijas Goldsmiths universitete Londone. Domisi analogine fotografija ir kinu, filmuoja 16mm juosta, taip pat rašo poeziją bei prozą. Savo kūryboje nagrinėja aistros, seksualumo, LGBTQ+ temas, nes „personal is political”. Jos nuomone, menas turi būti politiškai angažuojantis, skatinantis pokyčius ir įkvepiantis veikti, todėl nori kurti kiną, kuris ne tik atspindi, bet ir kuria realybę.

Eglė Maceinaitė: šiuo metu yra „Skalvijos“ kino centro programų koordinatorė, Vilniaus dokumentinių filmų festivalio programos sudarytoja, taip pat verčia filmus iš prancūzų ir portugalų kalbų. Baigė bakalauro laipsnio kinotyros studijas Prancūzijoje ir menotyros magistro studijas Vilniaus dailės akademijoje. Kinas domina ir kaip medija, kuri atveria, laužo mąstymą, skatina svarstyti svarbius klausimus, bet taip pat ir kaip kultūra su savo ritualais, bendruomenėmis, erdvėmis. Didžiausias laimėjimas Eglei yra matyti kaip aplinkiniai pamilsta kiną – iš pradžių ateina į seansus tik kviečiami, vėliau jau savarankiškai.

Augustė Nalivaikė: žurnalistė, žmogaus teisių aktyvistė ir lektorė, norinti pradėti dirbti kino industrijoje ir tapti rašytoja. Šiuo metu gilina kino teorijos ir kritikos žinias, rašo filmų apžvalgas bei kuria knygos, kurią rašys greitu metu, projektą.

Edita Nazarova: pirmuosius akademinius žingsnius žengė 2017 metais Škotijoje – Edinburgo Universitete išklausė scenarijų rašymo pagrindų kursą. Grįžusi į Lietuvą įstojo į LMTA Kino Dramaturgijos programą. Mokslų metu ji atrado savo temas: socialinės problemos, moralės ir teisingumo klausimai, papročiai ir tautos dvasinis palikimas. Ją ikvepia folkloras, šeimų ryšiai, marginalizuotų žmonių istorijos. Pagrindinė Editos domėjimosi sritis yra naratyvinis kinas – scenarijų rašymas bei režisūra. Baigusi bakalauro studijas ji savarankiškai dirba prie pirmojo režisūros projekto, o įgūdžius lavina bei kitas idėjas plėtoja įvairiose dirbtuvėse.

Raminta Paukštytė: 2019 metais baigė vaidybos studijas. Yra laisvai samdoma aktorė. Šiuo metu dirba komunikacijos ir viešųjų ryšių specialiste teatre. Taip pat turi asmeninį projektą ir kuria emocinio palaikymo turinį jaunimui.

Auksė Podolskytė: kinu susidomėjo dar mokykloje. Visgi lankydama „Skalvijos“ kino akademiją suprato, kad būti režisiere nenoriu. Pasirinkus komunikacijos mokslus kaip bakalaurą, vėliau žinias gilino žurnalistikos studijose. Kurį laiką dirbusi su skirtingais projektais, apsistojo ties vienu – nuo 2020 m. vasaros dirba „Skalvijos“ kino centro komunikacijos koordinatore.

Kotryna Šeduikytė: scenaristė, tekstų kūrėja ir kūrybininkė. Nuo pat vaikystės, kai namuose tėvai įvedė kabelinę kartu su „Cartoon Network“, žavisi animacija. Bet tada net minties nebuvo, kad užaugusi pati galėtų dirbti šioje srityje. Ieškoti istorijų ir jas pasakoti mokėsi studijuodama žurnalistiką, o tą daryti kūrybiškai vertė ir apribojimai dirbant reklamos srityje. Dabar džiaugiasi pagaliau galėdama panaudoti visas sukauptas žinias dirbant su animaciniais projektais kaip scenaristė ir kūrybos vadovė.

Aušra Umbrasaitė: 2019 m. baigė animacijos bakalauro studijas VDA. Šiuo metu dirba trumpametražių filmų programos sudarytoja ir kino programos koordinatore tarptautiniame Vilniaus kino festivalyje „Kino pavasaris“. Taip pat yra aktyviai įsitraukusi į internetinio bendruomenės radijo „Palanga Street Radio“ komandos veiklą.

Rūta Vyžintaitė-Lajienė: baigė Viešosios komunikacijos bei Reklamos vadybos studijas, kurių metu sukauptos žinios leido prisiliesti prie pačių įvairiausių projektų: nuo rinkodaros iki žurnalistikos, nuo viešųjų ryšių iki laidų režisavimo. Būtent kurdama laidas Rūta ir praleido daugiausiai laiko ir suprato, kad ją labiausiai domina dokumentikos sritis – išbandžiusi televizinę dokumentiką, ji sukūrė ir pirmąjį savo dokumentinį filmą „Istorijos iš marių dugno“.

 „Lithuanian Shorts Mentorship 2022“ mentoriai:

DOVILĖ GRIGALIŪNAITĖ: kino programų kuratorė, komunikacijos specialistė, kino žurnalistė. Šiuo metu festivalio „Kino pavasaris“ programos sudarytoja. Pastaruosius metus dirbo žmogaus teisių dokumentinių filmų festivalio „Nepatogus kinas“ programos sudarytoja ir buvo atsakinga už Šiuolaikinio meno centro komunikacijos ir marketingo skyrių. Dovilė daugelį metų dirbo su įvairiais kino projektais, festivaliuose „Kino pavasaris“ ir Vilniaus tarptautinis trumpųjų filmų festivalis, buvo VšĮ „Meno avilys“ projektų vadovė ir koordinatorė. Dovilė yra baigusi Kultūros istorijos ir antropologijos bakalauro studijas ir Politikos ir medijų programos magistro studijas Tarptautinių santykių ir politikos institute.

RŪTA JEKENTAITĖ: kūrybinė prodiuserė, kino industrijoje dirba nuo 2009 m., tais metais baigdama studijas LMTA ji prodiusavo savo pirmąjį trumpametražį filmą „Aš Tave žinau” (rež. Dovilė Šarutytė). Ji prodiusuoja dokumentinius ir vaidybius filmus, muzikinius video klipus ir socialinius audiovizualinius projektus. Nuo 2011 metu Rūta vadovauja filmų gamybos kompanijai Baltic Productions, šiuo metu ji vysto du dokumentinius  ilgametražius filmus, o  2023 numatomos premjeros  vaidybinio ir dokumentinio filmų kurių gamyba šiuo metu Rūta vykdo. Rūta aktyvi kino industrijos bendruomenės narė – su kolege Elena Kairyte jos vysto Film Dialog edukacinį tarptautinį projektą, Rūta yra atsakinga už Film in Lithuania platforma kurioje užsienio kolegom reprezentuojami Lietuvos kino gamintojai, yra aktyvi Baltic Film & Creative Tech Cluster narė.

VYTAUTAS KATKUS: kino operatorius ir režisierius, kino meistriškumo dėstytojas. Baigė studijas Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje. Lietuvos operatorių asociacijos apdovanojimuose „Ąžuolas” du kartus paskelbtas geriausiu jaunuoju kino operatoriumi (2015 m. už filmą „Parketo skutėjai“ ir 2016 m. už „Iglu“), o 2019-aisiais paskelbtas geriausiu metų operatoriumi už „Animus animalis (istorija apie žmonės, žvėris, daiktus)“. Dar studijuodamas pradėjo dirbti operatoriaus asistentu įvairiuose filmuose ir reklamose tiek Lietuvoje, tiek ir užsienyje. Nufilmavo virš 20-ies trumpametražių filmų ir muzikinių vaizdo klipų. 2019 m. debiutavo kaip režisierius su trumpametražiu filmu „Kolektyviniai sodai”, kurio premjera įvyko Kanų kino festivalio konkursinėje programoje „Kritikų savaitė”. 2020 metais filmas laimėjo „Sidabrinės gervės“ apdovanojimą už metų trumpametražį filmą. Antrasis trumpametražis filmas „Miegamasis rajonas“ turėjo premjerą Venecijos kino festivalio konkursinėje programoje „Orizontai“, laimėjo 2021 metų „Kino pavasario“ apdovanojimą už geriausią festivalio trumpametražį filmą. Trečiasis trumpametražis filmas „Uogos“ buvo pristatytas 2022 metų Kanų kino festivalio pagrindinėje konkursinėje programoje, tai pirmasis lietuviškasis trumpametražis filmas atrinktas į šią programą. Šiuo metu Vytautas filmuoja naują A. Žegulytės dokumentinį filmą „Biodestruktoriai“. Taip pat dėsto kino edukacijos kursus moksleiviams ir suaugusiems įvairiuose Lietuvos miestuose ir mokyklose, „Youngblood“ kino mokykloje, „Meno avilyje“ ir pan.

LINA LUŽYTĖ: gimė 1985 metais Vilniuje. 2011 metais ji baigė kino režisūros magistrantūros studijas Lietuvos teatro ir muzikos akademijoje. Jos baigiamasis trumpametražinis filmas „Jau puiku, tik dar šiek tiek…” sulaukė daugelio festivalių pripažinimo. Vėliau, Baltarusijoje, Lina nufilmavo dokumentinį filmą „Igruški”. Po to sekė du vaidybiniai filmai – „Amžinai kartu”, kurio premjera įvyko Karlovy Varų kino festivalyje, ir „Pilis”. Nuo 2010 metų Lina taip pat dalyvauja dokumentiniame projekte „199 mažieji herojai”, su kuriuo keliauja po visą pasaulį filmuodama vaikus, einančius į mokyklą. Lina ką tik pabaigė filmą apie pabėgelius iš Afganistano, gyvenančius Morijos pabėgelių stovykloje Lesbos saloje Graikijoje.

GERDA PALIUŠYTĖ: (g. 1987) yra Vilniuje kurianti menininkė ir kuratorė. Ją domina įvairios dokumentinės praktikos, istoriniai ir populiariosios kultūros reiškiniai bei personažai, jų santykis su socialine tikrove. Tarp jos filmų: „Kelio filmas” apie grupės „ONYX“ viešnagę Vilniuje (2015 m.), „Troškimas, kad pavyktų”, kuriame vaizduojama naktinė kelionė po Amsterdamą, įgarsinta telefoninio sekso paslaugų teikėjų balsais (2016 m.) ir „Nevermore” – dokumentinis filmas apie amerikiečių rašytojo Edgaro Alano Poe legendą Baltimorėje (2020 m.). Paskutinės personalinės Paliušytės parodos pristatytos Lietuvos fotomenininkų sąjungos galerijoje Vilniuje (2020 m. ) ir Lavender Opener Chair galerijoje Tokijuje (2021 m.). Menininkė yra viena iš parodų erdvės Montos Tattoo įkūrėjų ir kuratorių bei viena iš „Meno avilio“ kuratorių.

DOVILĖ RAUSTYTĖ-MATEIKĖ: kino komunikacijos specialistė. Septynerius metus buvo festivalio „Kino pavasaris“ komunikacijos vadovė. Kaip atstovė spaudai dirbo su lietuvių režisierių filmų bei bei Lietuvos kino apdovanojimų „Sidabrinė gervė“ komunikacija. Porą metų buvo „Kino pavasario“ kino programos sudarytoja. Apie kiną rašė portalui „15min“, leidiniams „Kinas“ ir „Literatūra ir menas“. Nuo 2021 m. rugsėjo koordinuoja medijų edukacijos ir tyrimų centro „Meno avilys“ komunikaciją. Laisvalaikiu rašo prozą – neseniai pasirodė jos debiutinė novelių knyga „Tobulų žmonių istorijos“.

ARMAS RUDAITIS: režisierius, dirba su įvairiais kino ir televizijos projektais, kuria muzikinius klipus, dėsto Skalvijos kino akademijoje ir YOUNGBLOOD kino mokykloje.

GABIJA SIURBYTĖ: kino ir reklamų prodiuserė bei aktorė. Vilniaus Gedimino technikos universitete Gabija įgijo vadybos žinių, o aktorinius sugebėjimus ugdė Niujorke, Niujorko filmų akademijoje (NYFA). 2008 metais kartu su režisieriumi Ernestu Jankausku įkūrė kino ir reklamos gamybos paslaugas teikiančią kompaniją „Dansu“ ir nuo tada šiai įmonei vadovauja. Per tą laiką įmonė tapo viena didžiausių reklamos ir filmų gamintoja Baltijos šalyse. „Dansu” sukūrė daugiau nei 100 reklamų, tarp kurių darbai, apdovanoti tiek Lietuvoje, tiek užsienyje. „Dansu” filmografijoje ne tik užsienio filmai bei serialai, bet ir keli lietuviški darbai, tarp kurių – filmas apie įvaikinimą „Čia buvo Saša”.

ANTANAS SKUČAS: animacijos srityje dirba nuo 2005 metų. Debiutinis filmas „Vaikystės dienoraštis“ 2009 buvo apdovanotas Lietuvos kino akademijos apdovanojimu . 2015 m. įkūrė kino gamybos kompaniją „Tylus kinas“. Be kūrybinės veiklos dėsto studentams Vilniaus Dailės akademijoje.

MANTĖ VALIŪNAITĖ: šiuo metu Mantė studijuoja doktorantūroje Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje. Mantė buvo Vilniaus tarptautinio kino festivalio „Kino pavasaris“ meno vadovė, dirbo programos sudarytoja tarptautiniame žmogaus teisių dokumentinio kino festivalyje „Nepatogus kinas“, kuravo įvairius projektus nevyriausybinėje organizacijoje „Meno avilys“. Taip pat rašo filmų recenzijas žurnalui „Kinas“.

DAGNĖ VILDŽIŪNAITĖ– prodiuserė, kino ir TV srityse dirba 20 metų. Nuo 2007 metų ji yra studijos „Just a moment” vadovė ir prodiuserė. Studijoje ji dirba su labai įvairaus žanro audiovizualiniais projektais, tarp kurių ir dokumentiniai TV laidų ciklai, ir vaidybiniai filmai, ir medijų projektai. Dagnė yra daugelio tarptautinių organizacijų dalyvė ir nuolat kelia savo kvalifikaciją bei mezga naujus ryšius tarptautinėse profesinėse organizacijose. Tarp paskutinių jos prodiusuotų darbų yra festivaliuose „Visions Du Reel” bei „Hot Docs” startavęs menininkės Emilijos Škarnulytės dokumentinis filmas „Kapinynas” (ang. Burial), LRT PLIUS kanale transliuojamas kultūros TV laidų ciklas FOKUSAS bei FIPRESCI prizu festivalyje „Kino pavasaris” apdovanotas Tomo Smulkio vaidybinis filmas „Žmonės kuriuos pažįstam”.

AISTĖ ŽEGULYTĖ: studijavo fotografiją, vėliau – kino režisūrą. Magistro studijų metais Aistė stažavosi Lenkijoje, Krzysztofo Kieslowskio kino mokykloje Katovicuose. Baigusi magistro studijas, dėstė Vilniaus kolegijoje, o iki dabar su įvairiais kino meno projektais veda kino dirbtuves mokyklose. 2018 m. sukurtas dokumentinis filmas „Animus Animalis (istorija apie žmones, žvėris ir daiktus)“ aplankė nemažai festivalių visame pasaulyje: „Dok Leipzig”, „CPH:DOX“, „PÖFF”, „Hot Docs“ bei daugybę kitų. Lietuvoje filmas „Animus Animalis“ pelnė „Sidabrinės gervės“ ir “Nacionalinio Lietuvos kino apdovanojimus”, kaip geriausias pilnametražis dokumentinis filmas per 2019-2020m. Nuo 2018m. Aistė Žegulytė yra Lietuvos kinematografininkų sąjungos narė, o nuo 2019m. iki dabar režisierė dirba prie savo naujojo dokumentinio filmo „Biodestruktoriai“ – Uljanos Kim studija.

2023 m. „Lithuanian Shorts Mentorship“ programa vyksta gegužės–gruodžio mėnesiais (8 mėn.). Penktajame mentorystės sezone dalyvavauja 13 ugdytinių, kurias konsultuoja joms paskirti mentoriai

Atrinktos dalyvės:

Aistė Diržiūtė: aktorė, tinklalaidės „Tai tiek“ (LRT Klasika) kūrėja ir vedėja, diktorė Lietuvos audiosensorinėje bibliotekoje (LAB). 2015 m. Aistė tapo viena iš European Shooting Stars ir yra sukūrusi daugybę vaidmenų kine ir televizijoje („Sangailės vasara“, „Vyrai juodais drabužiais 4“ ir kt.), vedusi Europos kino apdovanojimus, Nacionalinius Lietuvos kino apdovanojimus ir kitus renginius bei dalyvavusi dešimtyje kino festivalių komisijų (San Sebastiano kino festivalis, Talino kino festivalis „Juodosios naktys“ ir kt.).

Eglė Ancevičiūtė: aktorė, dainų autorė, 2017 m. baigė vaidybos bakalauro ir magistro studijas Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje, kurso vadovai  – Velta ir Vytautas Anužiai. Eglės veikla apima vaidybą teatro, kino, televizijos projektuose, dainų rašymą ir vaizdo klipų kūrybą. 

Elžbieta Latėnaitė: profesionali kino ir teatro aktorė, rašytoja. Jos aktoriniai darbai tiek kine, tiek teatre buvo rodyti Lietuvoje ir užsienyje, sulaukė nominacijų ir apdovanojimų.

Greta Dirmauskaitė: Gretą rasite tarp kino ir teatro, kuria trumpo metro filmus, teatro pasirodymus, rašo scenarijus, režisuoja bei vaidina. Jai visos šios sritys tolygiai įdomios, imasi įvairių kūrybinių pasiūlymų. Neseniai įžengė į naują lauką – literatūrą. Išleidp debiutinę savo knygą „Pãžem“.

Judita Ragauskaitė: nuo 2020 m. koordinuoja festivalį „Nepatogus kinas“ bei įgyvendina jo veiklas. Kultūros vadybininkė, profesionali kino renginių organizatorė, savo veikloje ypatingą dėmesį skirianti alternatyvių kino renginių įgyvendinimui. Judita baigė kino produkcijos bakalauro studijas (Lydso Beketo universitetas), kino operatorystės specialybę. Yra dalyvavusi įvairiuose kino programų kūrimo, auditorijos plėtros bei vadybos mokymuose. Sukauptomis patirtimis ir įgytomis žiniomis Judita siekia prisidėti kuriant reikšmingą pokytį žmogaus teisių srityje.

Laura Udra: kūrybinį kelią pradedanti kino režisierė ir scenaristė. Nuo keturiolikos metų keliavo po pasaulį dirbdama profesionaliu modeliu. 2012 m. baigė Menotyros studijas Vytauto Didžiojo universitete. Dar būdama studentė, pradėjo eiti Nacionalinio Kauno dramos teatro atstovės spaudai pareigas. Vėliau rašė tekstus kaip laisvai samdoma kultūros žurnalistė, domėjosi šiuolaikinio šokio bei šiuolaikinio cirko lauku. 2022 m. Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje įgijo vaizdo režisūros bakalauro diplomą. Lauros diplominio trumpametražio filmo „Juoda juoda naktis“ premjera įvyko tarptautiniame kino festivalyje „Camerimage“ (Students Etude Panorama).

Meda Šataitė: turizmo vadybos absolventė, marketingo specialistė, sandėlininkė, valytoja, padavėja, barmenė. Ir visos šios profesijos tam, kad suprast, kas aš ji nėra. Dabar jau antrus metus „kinošnikė“ ir kaip niekad yra tikra dėl savo profesinio kelio. Kinas (ir iš vaizdinės, ir iš darbo pusės) Medą skatina tobulėt, siekt naujų tikslų, pažvelgt į viską kitu kampu. Tad pradirbus virš 15 skirtingų projektų pagaliau prisiruošė naujam etapui – režisierės, scenaristės profesijai.

Patricija Matusevičiūtė: baigusi teatro edukologijos bakalaurą ėmėsi pedagoginės veiklos Vilniaus gimnazijose kaip teatro bei filmų kūrimo mokytoja. Netrukus išvyko į Lenkiją studijuoti kino režisūros Varšuvos kino mokykloje. Lenkijoje nufilmavusi kelis trumpo metro filmus grįžo į Lietuvą išbandyti kitų vizualinės kūrybos žanrų – reklama, muzikiniai klipai, tūrinys youtube kanalams. Taip pat sugrįžo prie pedagoginės veiklos – dėsčiau vaidybą prieš kino kamerą Vilniaus dizaino kolegijoje, organizuoja ir vykdo kastingus. Šiuo metu gyvena tikslu – nufilmuoti pirmąjį trumpo metro filmą Lietuvoje.

Patricija Vytytė: teatro ir kino dailininkė. Baigusi Vilniaus dailės akademiją scenografijos specialybę. Šiuo metu dirbanti įvairiose projektuose Lietuvoje ir svetur meninkė gilinasi į vizualaus poetiškumo raišką skirtingose medijose.

Rūta Račaitė – reklaminio turinio video prodiuserė, burianti vaizdu kalbančius talentus į „Rebel Eye Story“ laisvadarbių komandą. Buvusi video prodiusavimo agentūros „Cut!Films“ vadovė bei prodiuserė. Esu baigusi renginių organizavimo studijas (2012), taip pat kultūrinės veiklos vadybą (su muzikos vadybos/prodiusavimo pakraipa, 2015). Šiuo metu baiginėju „Creative Content Marketing“ discipliną ir ruošiuosi papildomiems Agile Project Management mokslams, kuriuos finansuoja Google. Grafinis dizainas, tapymas, fotografija ir video – sritys, kuriose turiu nemažai praktinės patirties ir apdovanojimų/įvertinimų (LR Seimo apdovanojimai, „Adobe Photoshop“, „Talent House“ creative talent annoucement ir pan.). Turiu didelių svajonių ir tikslų dirbant su kinu, todėl tiku, kad šios mentorystės metu žengsiu arčiau jų.

Ugnė Šiaučiūnaitė: baigė Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje vaidybą, šiuo metu baiginėja magistro studijas  Vilniaus Dailės akademijoje fotografiją ir medijų meną. Bėgimas yra jos kūrybinių tyrinėjimų laukas. Ugnę domina įvairios sritys, jų galimos jungtys, slinktys bei naujai susikuriantys ryšiai.

Vėjūnė Dūdėnienė: baigė kultūros istorijos ir antropologijos, vėliau kultūros vadybos studijas. Šiuo metu dirba „Skalvijos“ kino centre edukacinių programų vadove, įgyvendina įvairius kino edukacijos projektus. Domisi kultūra ir švietimu, siekia vaikus ir paauglius supažindinti su nekomerciniu kinu, mokyti analizuoti, kritiškai vertinti ir inspiruoti kiną kurti patiems.

Viktorija Žukauskaitė: prieš septynerius metus baigė vaidybos studijas LMTA, kiek vėliau pradėjo užsiimti kaskadinių triukų atlikimu filmavimo aikštelėse. Iki šiol dirba kaip aktorė ir kaskadininkė, bet pastaruoju metu ėmė jausti norą plačiau susipažinti su kinu kaip meno forma, apžiūrėti jį ir iš kitų pusių – susidomėjo scenarijaus rašymu. 

„Lithuanian Shorts Mentorship 2023“ mentoriai

Anastasija Piroženko – video menininkė ir režisierė, šiuo metu gyvenanti ir kurianti Amsterdame. Ji studijavo Fotografiją ir video meną Vilniaus Dailės Akademijoje, įgijo audiovizualinio meno bakalauro laipsnį 2012 metais. Vėliau persikraustė į Amsterdamą, kur studijavo ir baigė Meninio tyrimo filmo magistrą Nyderlandų Filmų Akademijoje 2016 metais.  Savo kūryboje Anastasija naudoja įvairias menines praktikas ir formas: filmą, fotografiją, instaliaciją, interaktyvius pažinimo turus. Jos darbuose apsvarstomos urbanistikos temos, spekuliuojama utopija, kvestionuojami nacionalinio identiteto ypatumai ir santykiai tarp bendruomenių. Anastasijos filmai ir video darbai buvo rodomi įvairiuose tarptautiniuose filmo ir meno festivaliuose, tarp jų: Visions du Reel, Oberhausen, Ji.hlava ir Busano tarptautiniame video meno festivalyje.

Austėja Urbaitė: gimusi 1991 m., mokslus baigė Vilniuje. 2010 m. baigė Mažosios teatro akademijos vaidybos kursą. 2014 m. baigė Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje Kino režisūros kursą. 2016 m. dėstė montažą Skalvijos kino akademijoje.  Šiuo metu daugiausiai dirba kaip masuotės režisierė arba pirmoji režisieriaus asistentė. Austėjos trumpametražis filmas „Etiudas“ išrinktas „Geriausias studentiškas filmas“ Kino Pavasaris (2013), trumpametražis filmas „Tiltai“ – „Sidabrinė gervė“ 2016 , 2022 m. sukūrė debiutinį ilgametražį filmą „Per Arti“.

Birutė Kapustinskaitė: scenaristė ir dramaturgė, dirbanti teatro, kino ir garso projektuose. 2018 m. pelnė „Auksinį scenos kryžių“ kaip geriausia dramaturgė. Už filmo „Čia buvo Saša“ scenarijų Obanės filmų festivalyje pelnė geriausio scenarijaus apdovanojimą. Birutė dėsto Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje bei Vilniaus universitete scenarijaus rašymo pagrindus. „Nominantai“ – antrasis jos trumpametražis filmas, o režisūrinis debiutas – „Motinos“ jau apkeliavo daugiau nei 20 festivalių visame pasaulyje.

Dovilė Butnoriūtė: tarptautinių kino ir kultūros projektų vadovė, tarptautinių ryšių specialistė. Gyvenime teko nuveikti nemažai dalykų, tad turiu didžiulę kultūros renginių organizavimo ir viešinimo, muzikos vadybos, tarptautinių projektų įgyvendinimo ir partnerysčių valdymo patirtį, vadovaujant įvairaus dydžio komandoms. Daugiau nei šešerius įdomius metus praleidau kino srityje: kino teatre organizuojant, kuriant programas ir rengiant įvairių kino renginių komunikaciją, vėliau Lietuvos kino centre – kuriant, planuojant ir įgyvendinant tarptautinius kino industrijos ir jos pasiekimų viešinimo projektus bei kurti jų strategiją, vystyti tarptautines partnerystes su kino renginiais visame pasaulyje ir pritraukti išorinį finansavimą. Taip iš labai arti pažįstu Lietuvoje vykstančius festivalių ir kino kultūros iniciatyvų finansavimo mechanizmus ir virtuvę.

Gabrielė Urbonaitė: scenaristė, režisierė ir montažo režisierė, kurianti vaidybinį ir dokumentinį kiną. Jos trumpametražis filmas „Plaukikė“ apdovanotas „Sidabrine gerve“ už geriausią trumpametražį filmą. Dalyvavo Berlinale Talents, Odense Talent Camp, Reykjavik Talent Lab, EKRAN+, MFI Script 2 Film kūrybinėse dirbtuvėse. Baigė kino bakalaurą Emersono koledže bei kino dramaturgijos ir režisūros magistrą Kolumbijos universitete, JAV. Šiuo metu vysto debiutinį pilnametražį projektą.

Gailė Garnelytė: scenaristė ir režisierė. Įvairių trumpametražių vaidybinių filmų scenarijų autorė ir bendraautorė, dokumentinių filmų scenarijų autorė ir konsultantė. Trumpametražis režisūrinis debiutas – filmas „Robotas ir peteliškė“, apkeliavo daugiau nei 20 kino festivalių pasaulyje, festivalyje „Feel the Reel“ Škotijoje pelnė geriausio trumpametražio dokumentinio filmo apdovanojimą. Šiuo metu ji režisuoja pilnametražį dokumentinį filmą „Sutikau žmogų“, kuriam šiais metais gavo Lietuvos kino centro finansavimą. Gailė Garnelytė 2017 metais įkūrė kūrybiškumo ugdymo centrą „Kurk“, kur moko scenarijaus ir kūrybinio rašymo.

Irma Pužauskaitė: režisierė ir intymumo koordinatorė. Ji baigė kino studijas Los Andžele ir čia sukūrė savo debiutinį trumpo metro filmą „Rytais“. Ji dirbo intymumo koordinatore bendradarbiaudama su „Netflix“, „Paramout+“ ir „Viaplay“, taip pat režisierės Marijos Kavtaradzės filme „Tu man nieko neprimeni“ (2023). Pužauskaitė dėsto kursą apie darbą su aktoriais Lietuvos teatro ir kino akademijoje. „9-tas žingsnis“ yra jos ilgo metro debiutas.

Marija Razgutė: 2008 m. kino prodiuserė Marija Razgutė įkūrė kino gamybos kompaniją M-Films (Čiobreliai), prodiusuojančią daugiausiai vaidybinius filmus, o nuo 2013 m. dirbanti ir su užsienio koprodukcijomis. M-Films prodiusuojami filmai – tokie kaip Karolio Kaupinio NOVA LITUANIA, Marijos Kavtaradzės IŠGYVENTI VASARĄ, Andriaus Blaževičiaus BĖGIKĖ ir ŠVENTASIS bei nemažas skaičius trumpametražių filmų – sėkmingai pristatomi svarbiuose tarptautiniuose kino festivaliuose, daugelis jų apdovanoti kino apdovanojimu „Sidabrine gerve” bei Nacionaliniai Lietuvos kino apdovanojimais. Profesinius įgūdžius 2013 m. ji tobulino „MAIA Workshops“ programoje, 2016 m. – prodiuseriams skirtose EAVE kūrybinėse dirbtuvėse, o 2020 m. buvo atrinkta dalyvauti „Producers on the Move“ tinkle bei ACE PRODUCERS mokymuose. Nuo 2015 m. dėsto Vilniaus Universiteto Komunikacijos fakultete, 2019 m. kaip prodiuserių dėstytoja prisijungė prie FAMU kino mokyklos organizuojamų tarptautinių kino dirbtuvių „Midpoint Shorts“, 2021 m. pradėjo dėstyti ir LMTA. 2020 m. Marija tapo „Pop Up Film Residency“ tinklo nare ir Vilniuje organizuoja tarptautines kino scenaristų rezidencijas. Marija Razgutė yra Lietuvos nepriklausomų prodiuserių asociacijos valdybos narė, Europos kino akademijos narė.

Rita Stanelytė: rinkodaros ir komunikacijos profesionalė, turinti žurnalistikos ir ryšių su visuomene išsilavinimą, didelę patirtį korporatyvinėje, nevyriausybinių organizacijų ir kultūros komunikacijoje. Rita organizuoja lietuviško kino festivalį Berlyne „Litauisches Kino Goes Berlin“, kuria nevyriausybinės organizacijos „Jaunimo linija“ komunikaciją, yra dirbusi su filmų „Šventasis“ (rež.A.Blaževičius), „Izaokas“ (rež. J.Matulevičius), „Drugelio širdis“ (Rež. I.Kurklietytė), „Per Arti“ (rež.A.Urbaitė) komunikacija. Rita yra baigusi Lokarno festivalio industrijos akademiją, EAVE Rinkodaros kursą, buvusi CICAE organizacijos žiuri nare Kanų kino festivalyje.

Rūta Petronytė: jau daugiau nei vienuolika metų dirba kino industrijoje. Savo karjeros metu ji sukaupė patirtį įvairiose nacionalinio ir tarptautinio lygio projektuose, užimant skirtingas pozicijas. Šiuo metu Rūta tęsia karjerą kaip pagrindinė arba gamybos prodiuserė. Jos pirmojo prodiusuoto filmo „Čia buvo Saša“ (rež. Ernestas Jankauskas, prod. Gabija Siurbytė, Rūta Petronytė) premjera buvo surengta 2018 m. „Tallinn Black Nights“ kino festivalyje. 2022 metais kartu su prodiuseriu Justinu Pociumi įkūrė savo studiją „Smart casual“, kurioje puoselėja atvirumo, tvarumo, lygybės ir integracijos standartus. Šiuo metu ji bendradarbiauja su septyniais režisieriais ir vysto tiek trumpo, tiek ilgo metro vaidybinius bei dokumentinius filmus.

Vytautas Katkus: kino operatorius ir režisierius, kino meistriškumo dėstytojas. Baigė studijas Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje. Lietuvos operatorių asociacijos apdovanojimuose „Ąžuolas” du kartus paskelbtas geriausiu jaunuoju kino operatoriumi (2015 m. už filmą „Parketo skutėjai“ ir 2016 m. už „Iglu“), o 2019-aisiais paskelbtas geriausiu metų operatoriumi už „Animus animalis (istorija apie žmonės, žvėris, daiktus)“. 2019 m. debiutavo kaip režisierius su trumpametražiu filmu „Kolektyviniai sodai”, kurio premjera įvyko Kanų kino festivalio konkursinėje programoje „Kritikų savaitė”. 2020 metais filmas laimėjo „Sidabrinės gervės“ apdovanojimą už metų trumpametražį filmą. Antrasis trumpametražis filmas „Miegamasis rajonas“ turėjo premjerą Venecijos kino festivalio konkursinėje programoje „Orizontai“, laimėjo 2021 metų „Kino pavasario“ apdovanojimą už geriausią festivalio trumpametražį filmą. Trečiasis trumpametražis filmas „Uogos“ buvo pristatytas 2022 metų Kanų kino festivalio pagrindinėje konkursinėje programoje, tai pirmasis lietuviškasis trumpametražis filmas atrinktas į šią programą. Šiuo metu Vytautas filmuoja naują A. Žegulytės dokumentinį filmą „Biodestruktoriai“. Taip pat dėsto kino edukacijos kursus moksleiviams ir suaugusiems įvairiuose Lietuvos miestuose ir mokyklose, „Youngblood“ kino mokykloje, „Meno avilyje“ ir pan.