PENKI LITAI

Jozefas dirba valytoju pigiame viešbutyje. Jis gyvena atsiskyrėlio, keistuolio gyvenimą visuomenėje – nebendrauja su savo kolegomis, viešbučio darbuotojais, jam svetimas aplinkinių žmonių netikrumas ir paviršutiniškumas. Vienintelė Jozefo aistra – rinkti ir pas save namuose auginti bei rūpintis nebereikalingais, išmestais augalais. Jozefui jo augalai yra tarsi vaikai – ką jaučia jie, tą patiria ir Jozefas. Vieną dieną Jozefui beeinant iš darbo namo, jį sustabdo nepažįstama moteris ir paprašo paskolinti penkis eurus. Jozefas paskolina pinigus ir grįžęs namo galvoja apie moterį. Ji jam pasirodo tikra, kitokia nei jo aplinkoje matytos moterys. Staiga netikėtai vienas iš Jozefo augalų pradeda vysti. Jozefas imasi įvairiausių priemonių gelbėti augalui, bet visos jo pastangos pasirodo bergždžios. Jozefas dar vieną sykį sutinka moterį, judviejų ryšys dar labiau sustiprėja, o grįžęs namo jis randa augalą beveik nuvytusį. Jozefas apimtas panikos sustabdo sieninio laikrodžio rodykles ir jam pavyksta sustabdyti laiką. Tačiau moteris ateina pas Jozefą gražinti pasiskolintų penkių eurų. Jozefas supranta, kad turi atleisti laikomas laikrodžio rodykles ir leisti laikui vėl eiti, kad paimtų iš moters pinigus. Jis
paima kupiūrą ir pakviečia moterį užeiti vidun į namus.