Apnea

Pirminis šio darbo tikslas buvo tyrinėti judesį po vandeniu, tačiau pats vanduo bei jo patyrimas atvėrė žmogaus fiziologinių, psichologinių bei emocinių būsenų temas, kurios ir tapo tyrimo esme – santykių tarp žmonių tema prasiplėtė iki santykio su pačiu savimi, gebėjimo sulėtėti ne tik vandenyje, bet ir gyvenime, ir tiesiog leisti sau būti, išbūti. Atsirado savistabos svarba – kontrolės paleidimo, pasitikėjimo ir atsidavimo procesai. Kūrėja teigia: „Kai esi giliai po vandeniu – atsiriboji nuo viso išorinio pasaulio, lieki tik tu ir vanduo. Ir tuomet išgirsti savo fizinį kūną, visus pojūčius, išgirsti savo mintis – tampi permatomas, kaip ir vanduo. Įvyksta magiškas momentas – tarsi išnyksta ribos tarp tavęs ir vandens, sunku nusakyti kur jis baigiasi ir prasidedi tu. Esi laisvas – esi savimi.“ Filmo ašimi tapo apnėjos fenomenas (graikiškas terminas „apnea“ – kvėpavimo sulaikymas).