„Shorts Critics“ tekstai
Lietuvos kino kūrėjų kelionės Vilniaus tarptautiniame trumpųjų filmų festivalyje
Recenziją parengė Monika Navickaitė
Šiais metais Vilniaus tarptautinis trumpųjų filmų festivalis pristato dvi nacionalines konkursines programas, kuriose, anot sudarytojų, dėmesys skiriamas santykių narpliojimui ir kelionėms po vidinius pasaulius. „Trumpi, bet filmai“ – toks yra festivalio šūkis, tarsi ironizuojant ir drauge kviečiant žiūrovus trumpametražius filmus priimti rimtai, ypač taikliai nuteikiantis antrajai nacionalinei konkursinei festivalio programai.
Vilniaus tarptautinio trumpųjų filmų festivalio nacionalinė konkursinė programa I – žvilgsnis į lietuviško kino ateitį
Interviu parengė Tomas Mitkus
Jau daugiau nei dešimtmetį Vilniaus tarptautinis trumpųjų filmų festivalis (VTTFF) yra pagrindinis kino renginys tiek savo kino talentą (bei teisę sėdėti prie suaugusiųjų stalo) siekiantiems įrodyti pradedantiesiems kino kūrėjams, tiek sinefilams, jaučiantiems malonumą atrandant jaunų kino kūrėjų deimančiukus, kurie, tikėtina, formuos kino raidą artimiausiais dešimtmečiais.
Vilniaus tarptautinė trumpųjų filmų programa ,,Galva į sieną”
Recenziją parengė Arnas Malašinskas
Šioje trumpametražių filmų programoje randame įvairiaspalvę filmų rūšių paletę: animacinius, dokumentinius, eksperimentinius bei vaidybinius trumpuosius filmus. Stiliaus prasme visi filmai labai skirtingi, tačiau tuo pačiu paliečiantys labai panašias žmonių susvetimėjimo, protestų, neprisitaikymo prie aplinkos, empatijos žmogui temas.
Pokalbis su Arnu Balčiūnu apie tai, kas yra „tikrai tikrai baisu“, pasirinkus režisieriaus kelią
Interviu parengė Tomas Mitkus
Arnas Balčiūnas yra trumpametražio vaidybinio filmo „Blausos“ režisierius. Iš kitų „Scanoramos“ trumpametražių filmų konkursinės programos dalyvių jį išskiria faktas, kad filmą jis sukūrė dar studijuodamas Lietuvos muzikos ir teatro akademijos antrame bakalauro kurse. Jo filmas pasakoja apie du nakties vienišius – taksi vairuotoją ir jo apatiška pakeleivę, kuri paprašo vairuotojo trumpam sustoti miegamajame rajone, prieš išvažiuojant iš miesto.
Drąsa nebūti geriausia savo versija. Interviu su dokumentinio filmo „Prieš karą ir pandemiją buvo meilė ir blakės“ kūrėjais
Interviu parengė Aušra Umbrasaitė
Trumpametražis dokumentinis filmas „Prieš karą ir pandemiją buvo meilė ir blakės“ – tai netradicinė prarastos meilės istorija, sudėliota iš prisiminimų. Iš Bangladešo kilęs kino kūrėjas Nuruzzamanas Khanas filme atvirai užfiksavo komiškų situacijų pilną kasdienybę su tuometine antrąja puse, režisiere Akvile Žilionyte <…>
Režisierius Danielius Minkevičius: asmeniškus filmus kurti sunku, bet kartais juos nufilmuoti reikia
Interviu parengė Arnas Malašinskas
Jaunasis Lietuvos režisierius Danielius Minkevičius, ko gero, geriausiai žinomas dėl savo filmo „Nukryžiavimas“ (2019), kuris buvo atrinktas į daug garsių tarptautinių trumpametražių filmų festivalių: „Palm Springs ShortFest“, „River Bend Film Festival“. Šiemet festivalyje „Scanorama“ jis pristato naujausią savo darbą „Šokis“. Filmas buvo atrinktas į „Europos blyksnių“ trumpametražių filmų konkurso programą <…>
Filmą apie priklausomybę nuo socialinių tinklų sukūręs ukrainiečių režisierius S. Mysak: „Man šis filmas – tai kelionė laiko mašina“
Interviu parengė Monika Navickaitė
Šių metų Europos šalių kino forume „Scanorama“ rodomas trumpametražis filmas „#LIKE4LIKE“ pasakoja apie ukrainietį vaikiną Timūrą ir jo priklausomybę nuo socialinių medijų. Filme nestinga nestandartinių raiškos formų, o savo greitu tempu jis įtraukia žiūrovą į veikėjo, pasimetusio tarp skaitmeninio ir realaus pasaulių, gyvenimą. „Europos blyksnių“ programoje rodoma drama apie socialinių tinklų žalą buvo sukurta prieš Rusijos karą Ukrainoje. Apie šio filmo aktualumą prieš ir po karo kalbamės su filmo režisieriumi Serhiy Mysak <…>
Neiškalbėti tėčio ir sūnaus jausmai Danieliaus Minkevičiaus filme „Šokis“
Recenziją rašė Aušra Umbrasaitė
Galbūt nesuklysiu Danieliaus Minkevičiaus filmą „Šokis“ pavadindama kelio filmu. Ši etiketė taip pat tinka ir dar vienam „Scanoramos“ trumpametražių filmų konkurso filmui ir „Europos blyksniai“ laureatui „Blausos“ (rež. Arnas Balčiūnas). Įdomu, kad jauni režisieriai simpatizuoja kelio filmų struktūrai ir joje atranda būdų kalbėti jiems aktualiomis temomis: apie vienatvę, kartų skirtumus, šeimos problemas. Intymioje mašinos erdvėje greta susodintų veikėjų akys dažniau žvelgia į kelią nei į vienas kitą, o tai leidžia skleistis ne tik išorinėms, bet ir vidinėms veikėjų kelionėms <…>
Arno Balčiūno „Blausos“ ir kelio filmų fenomenas
Recenziją rašė Monika Navickaitė
Sunku patikėti, jog šių metų Europos šalių kino forumo „Scanorama“ trumpametražių filmų programoje pasirodantis Arno Balčiūno filmas „Blausos“ yra režisieriaus debiutas festivalyje. Filmas pasakoja apie „Bolt“ vairuotoją Leoną (akt. Arvydas Dapšys) ir neįprastą jo pakeleivę Liviją (akt. Ieva Kaniušaitė), vieną naktį įlipusią į Leono automobilį ir nusprendusią kelionės metu kai kam atkeršyti. Savyje talpinantis ne tik intriguojančią veikėjų kelionę, bet ir romantiškai ūkanotus nakties kadrus, A. Balčiūno darbas žavi savo lyriškumu. Ir visgi, nenuostabu, jog LMTA dėstytojų pasufleruota „Vienatvė dviese“ užduotis privedė jaunųjų kino studentų komandą būtent prie kelio filmo etalono <…>
„Kaprizas“ – stilingas, bet per ilgas pasakojimas apie iššvaistytus kavinės patronų gyvenimus
Recenziją rašė Tomas Mitkus
Vienareikšmiškai, didžiausia Beatričės Bukantytės ir Rastko Novakovic trumpametražio filmo „Kaprizas“ stiprybė yra tai, kad jis sugeba pagauti žiūrovo dėmesį ir visiškai įtraukti. Kamera, lokacija, apšvietimas, kostiumai, rekvizitas – viskas veikia harmoningai sukuriant kinematografinį potyrį. Pirmi šio trumpametražio filmo kadrai galėtų puikiai iliustruoti kino vadovėlius, kaip reikia sukurti darnų Mise-en-scène. Vos pastebima muzika puikiai padeda sukurti nežemišką atmosferą <…>
„Prieš karą ir pandemiją buvo meilė ir blakės“: Žvilgsnis į savo meilės istoriją iš partnerio perspektyvos
Recenziją rašė Arnas Malašinskas
Režisierius Nuruzzamanas Khanas dokumentiniame trumpametražiame filme „Prieš karą ir pandemiją buvo meilė ir blakės“ pasakoja savo meilės istorijos nuotrupas ir nelaimingos pabaigos priežastis. Filmo pradžioje filmo kūrėjas užduoda klausimą “kas yra meilė?”. Į šį klausimą jis bando atsakyti viso filmo metu, rodydamas savo santykių su buvusia drauge epizodus iš kasdienio jų gyvenimo, buities <…>
Dokumentinis filmas „Linijos“, arba Kaip skamba miestas-simfonija?
Recenziją rašė Angelina Lapinskaitė
Lėtas – toks pirmas įspūdis kyla žiūrint „Nepatogaus kino“ konkursinėje programoje pristatytą jaunosios kartos režisierės Barboros Sliepkovos dokumentinį filmą „Linijos“ <…>
„Keturios kelionės“ – intymi režisieriaus kelionė po tragišką praeitį, bandant atrasti save
Recenziją rašė Arnas Malašinskas
Debiutinis režisieriaus Louiso Hothothoto, kilusio iš Kinijos, dokumentinis filmas „Keturios kelionės“ pasakoja apie vieno vaiko politikos pasekmes Kinijoje <…>
„Marmuro travelogas“ – netikėta vertybių kelionė
Recenziją rašė Tomas Mitkus
Šioje recenzijoje noriu pristatyti režisieriaus Sean‘o Wang‘o dokumentiką „Marmuro travelogas“. Tai filmas, kuris gali apgaulingai sudaryti įspūdį, jog tai tėra paviršutiniškas bei lengvabūdiškas žvilgsnis į industrinius marmuro apdorojimo bei prekybos procesus <…>
Artimai tolimas Natašos Urban „Užtemimas“
Recenziją rašė Monika Navickaitė
„Tokių dalykų neįmanoma išgalvoti“, – skelbia Natašos Urban „Užtemimas“, vienas šių metų dokumentinių „Nepatogaus kino“ konkursinės programos filmų <…>
Rares Ienasoaie „Dingusi“ tamsoje
Recenziją rašė Aušra Umbrasaitė
Stebėdama nuo morfino priklausomą Ioną – dokumentinio filmo „Dingusi“ (2020, Prancūzija) pagrindinę heroję – ir jos brolį, šio filmo režisierių Rares Ienasoaie, nejučiomis prisimenu dokumentininkę Heleną Třeštíkovą <…>
